jeigu manai kad tavo tevai nesupras taves, tai bandyk issikalbeti pas mokyklos psichologa, ar draugu kuriais pasitiki tikrai

Sveiki, hm, nežinau ar man tai gali padėti, bet jug verta pabandyti. Taigi štai mano istorija

Prieš metus laiko mano tėvai labai stipriai susipyko, galvojau, kad susitaikys, bet tai padažnėjo, viskas priėjo prie to, kad tėtis norėjo trenkti mamai, bet neišdrįso. Kita ryta su mama išvažiavome pas močiutę, ten praleidome pusę savaitės, iki kol grįžome. Po maždaug savaitės, i mūsų namus pradėjo ateiti moteris, kiekvieną diena 3 valandą nakties, ji prašė pinigų abortui, nes laukesi vaiko nuo mano tėvo. Viskas baigėsi tuo, kad jos norėjo mane nužudyti, kiekvieną diena verkiau, negalėjau užmigti, galvojau, kad jos vėl ateis… Galiausiai po kelių mėnesių tėvai išsiskyrė mano baimė šiek tiek dingo, bet tuomet mama susirado draugą ir padėjo leisti daug laiko su juos ji norėjo jaustis mylima, ko aš neleidau. Pradėjau pkaustytis, viena linija po kitos, vienas brukšnelis po kito… Ji sakė išsiskirs su juo jai man jis nepatiks, bet susipažinusi su juo, nuomonė pasikeitė, dabar jis pats geriausias patėvis. 
Bet viskas tuo nesibaigė, sužinojau, kad tėtis turi dar vieną vaika, dabar as jį radau ir bendrauju su juo, bet bijau nes jis ksip ir apgaudinėja tėtį… O tėtis mane labai įskaudino, jis pasakė jam, kad jis geriausias jo vaikas ir jam labai smagu su juo, kaip niekada nebuvo. Aš verkiu ir vėl verkiu, o su kiekviena ašara braukiu brūkšnį…
Viskas gal pasitisys, bet mamos draugo sūnui jaučiu simpatija, neseniai sužinojau, kad jis rūko, jis man rūpi ir nenoriu, kad tai darytų, žinau, kad jam nieko nereiškiu, bet… Man jis reiškia kažką… 
Taigi tokia mano istorija