diskusijos.jpgDiskusijos
Savanorė Milda: „Kiekvienas pokalbis su vaiku yra unikalus. Pokalbiai apie vaikų sunkumus, kuriuose įsiklausoma bei sukuriamas pasitikėjimas, dažnai tirpdo vaiko baimes ir liūdesį, o skambučiai apie smagius dalykus dvigubina džiugesį.“

Diskutuok su bendraamžiais

  • Jūs neprisijungęs.

Prisijunk prie diskusijų

Dar neužsiregistravęs? Registruokis čia.

Lentos informacija

Kviečiame Tave prisijungti prie "Vaikų linijos" diskusijų! Čia tu galėsi ne tik pasidalinti savo mintimis ir išgyvenimais su kitais vaikais, bet taip pat kurti Tau svarbias temas, į kurias reaguos Tavo bendraamžiai.

Norėdama(s) įsitraukti į diskusijas – užsiregistruok, susikurdamas savo prisijungimo vardą bei slaptažodį. Registruotis reikia tik pirmą kartą, vėliau galėsi prisijungti su tuo pačiu prisijungimo vardu ir slaptažodžiu. Norime atkreipti Tavo dėmesį, jog tie patys prisijungimo duomenys galioja tiek Pagalbos internetu, tiek Diskusijų skiltyje.

DĖMESIO! 

  1. "Vaikų linijos" diskusijų administratorius pasilieka teisę ištrinti nepagarbius, įžeidžiančius komentarus ir keiksmažodžius.
  2. Diskusijose neleidžiama pateikti asmeninės informacijos - telefonų numerių, elektroninio pašto adresų, gyvenamosios vietos adresų ir kt.

#1 rugpj. 30, 2018 13:03:32

laselisnuotaikos
Registruotas: 2018-08-30
Įrašai: 5

Sunki, bet tikra istorija

Sveiki, hm, nežinau ar man tai gali padėti, bet jug verta pabandyti. Taigi štai mano istorija

Prieš metus laiko mano tėvai labai stipriai susipyko, galvojau, kad susitaikys, bet tai padažnėjo, viskas priėjo prie to, kad tėtis norėjo trenkti mamai, bet neišdrįso. Kita ryta su mama išvažiavome pas močiutę, ten praleidome pusę savaitės, iki kol grįžome. Po maždaug savaitės, i mūsų namus pradėjo ateiti moteris, kiekvieną diena 3 valandą nakties, ji prašė pinigų abortui, nes laukesi vaiko nuo mano tėvo. Viskas baigėsi tuo, kad jos norėjo mane nužudyti, kiekvieną diena verkiau, negalėjau užmigti, galvojau, kad jos vėl ateis… Galiausiai po kelių mėnesių tėvai išsiskyrė mano baimė šiek tiek dingo, bet tuomet mama susirado draugą ir padėjo leisti daug laiko su juos ji norėjo jaustis mylima, ko aš neleidau. Pradėjau pkaustytis, viena linija po kitos, vienas brukšnelis po kito… Ji sakė išsiskirs su juo jai man jis nepatiks, bet susipažinusi su juo, nuomonė pasikeitė, dabar jis pats geriausias patėvis. 
Bet viskas tuo nesibaigė, sužinojau, kad tėtis turi dar vieną vaika, dabar as jį radau ir bendrauju su juo, bet bijau nes jis ksip ir apgaudinėja tėtį… O tėtis mane labai įskaudino, jis pasakė jam, kad jis geriausias jo vaikas ir jam labai smagu su juo, kaip niekada nebuvo. Aš verkiu ir vėl verkiu, o su kiekviena ašara braukiu brūkšnį…
Viskas gal pasitisys, bet mamos draugo sūnui jaučiu simpatija, neseniai sužinojau, kad jis rūko, jis man rūpi ir nenoriu, kad tai darytų, žinau, kad jam nieko nereiškiu, bet… Man jis reiškia kažką… 
Taigi tokia mano istorija
 



Atsijungęs

Lentos apačia

Moderatoriaus valdymas

Powered by DjangoBB


PAGRINDINIAI RĖMĖJAI

    • euro.jpg
    • SAIDM.jpg
    • VILNIUS_WHITE_RGB (1).png
    • Western-Union-small.jpg
    • Telia_Logotipas_2017_m..jpg