diskusijos.jpgDiskusijos
Prezidentė Dalia Grybauskaitė: „Nacionalinė kampanija „BE PATYČIŲ” padeda apsaugoti ir išgelbėti Lietuvos vaikus. Kviečiu visus prisijungti prie šios akcijos! Juk kiekvienas atsakytas skambutis – tai išgirstas pagalbos prašymas.“

Diskutuok su bendraamžiais

  • Jūs neprisijungęs.

Prisijunk prie diskusijų

Dar neužsiregistravęs? Registruokis čia.

Lentos informacija

Kviečiame Tave prisijungti prie "Vaikų linijos" diskusijų! Čia tu galėsi ne tik pasidalinti savo mintimis ir išgyvenimais su kitais vaikais, bet taip pat kurti Tau svarbias temas, į kurias reaguos Tavo bendraamžiai.

Norėdama(s) įsitraukti į diskusijas – užsiregistruok, susikurdamas savo prisijungimo vardą bei slaptažodį. Registruotis reikia tik pirmą kartą, vėliau galėsi prisijungti su tuo pačiu prisijungimo vardu ir slaptažodžiu. Norime atkreipti Tavo dėmesį, jog tie patys prisijungimo duomenys galioja tiek Pagalbos internetu, tiek Diskusijų skiltyje.

DĖMESIO! 

  1. "Vaikų linijos" diskusijų administratorius pasilieka teisę ištrinti nepagarbius, įžeidžiančius komentarus ir keiksmažodžius.
  2. Diskusijose neleidžiama pateikti asmeninės informacijos - telefonų numerių, elektroninio pašto adresų, gyvenamosios vietos adresų ir kt.

#1 spal. 10, 2018 18:09:11

NL
Registruotas: 2018-10-10
Įrašai: 1

Priklausomybės?

Sveiki, nežinau kaip reikėtų pradėti rašyti, bet gal kiek prisistatysiu. Taigi esu mergina, man 17 ir mano šeima turi didėlių problemų. Šiandien grįžusi iš mokyklos vėl pamačiau savo tėvų apgirtusius veidus ir taip kasdien. Atrodo jog jie patys sau kenkia, bet pastebėjau, kad jie kenkia ir man, aš sergu ir mano gydymui reikia pinigų, jie viską išleidžia ant alchoholio, pradėjau vis mažiau ir mažiau valgyti, tiesiog nebejaučiu apetito, kas matosi atsistojus priešais veidrodį, nebeturiu noro siekti tikslų, nors anksčiau mažiau kreipdavau dėmėsį į savo girtaujančius tėvus. Pradėjau savanoriauti, ten jaučiuosi kaip savo tikroje šeimoje, kurie manimi rūpinasi taip, kaip mano tėvai niekad nesugebėjo.. Bet esmė ne tame, žinau liko metai kol galėsiu gyventi savarankiškai, bet aš jau nebegaliu, apsistoti pas ką irgi neturiu, aš pavargau nuo tų visų emocijų ir minčių vakarais. Nežinau ką bedaryti..

Atsijungęs

#2 spal. 18, 2018 16:36:18

Lemonas
Registruotas: 2018-10-18
Įrašai: 2

Priklausomybės?

Turiu labai panašia problemą, kad tik mama negeria. Žinau, kad turetum jaustis siaubingai su tokiais tėvais. Bandžiau bėgti nuo situacijos - kreipiausi į mokyklos psichologe, siocialines del tokios situacijos (tėvas geria, motina visą naštą man užkrauna, ždž depresija tokia nemaža buvo, iki nusižudymo minčių). Na šeip kadangi motina negeria tai išsikovojau puse metu ramybės - apsigyvenau profesinės mokyklos bendrabuty. Tai buvo mano laimingiausios dienos na man paskutiniai metai dabar mokykloj tad bandau susitaikyti su situacija namuose, jei norėsiu galėsiu apsigyventi bendrabutį ir vėl.. žinoma bus išlaidų, man gan pigiai atsiėjo, nes kaip ir už moksla pinigus gaunu plius šiek tiek neįgalumo pinigėlių nu tai taip ir gyvenau be tėvų.
Vakarais nuo minčiu nepabėgsi, nebent anksti miegot eisi. Teks pačiai būt stipriai, pasitikėk savim ir nepasiduok. Juk tik metai liko.. vis gi ne 2 ar 3. Susitelk į mokslus ar į kitą veiklą, padės atsikratyti neigiamu emocijų ar bent jau tam kartui.. šeip dar visai neblogai su psichologe pašnekėt, tik nemanyk kad ten tau aiškins kaip gyvent. Patars, galėsi išsipasakot, visokius testukus gan įdomius padarysit ir dar apie ateitį padės pagalvot. Nueik kokį kartą, nepatiks - galėsi neit.
Tėvų nepakeisi… bet turi tą kaip ir "šeimą,, tai manau jie suteiks tau stiprybės

Atsijungęs

#3 gruod. 5, 2018 16:04:13

ash10
Registruotas: 2018-12-05
Įrašai: 41

Priklausomybės?

lemonas tu puikus bet juk nepakeisi situacijos nepadesi zmogui jeigu jam taip sunku seimoj

Atsijungęs

Lentos apačia

Moderatoriaus valdymas

Powered by DjangoBB


PAGRINDINIAI RĖMĖJAI

    • euro.jpg
    • SAIDM.jpg
    • VILNIUS_WHITE_RGB (1).png
    • Western-Union-small.jpg