diskusijos.jpgDiskusijos
Savanorė Loreta: „Savanoriavimas mane išmokė koncentruoto atsidavimo, padėjo naujai įvertinti kai kuriuos gyvenimo aspektus, leido pajausti bendrystę su bendraminčiais ir visa tai perkelti į bendravimą su vaikais.“

Diskutuok su bendraamžiais

  • Jūs neprisijungęs.

Prisijunk prie diskusijų

Dar neužsiregistravęs? Registruokis čia.

Lentos informacija

Kviečiame Tave prisijungti prie "Vaikų linijos" diskusijų! Čia tu galėsi ne tik pasidalinti savo mintimis ir išgyvenimais su kitais vaikais, bet taip pat kurti Tau svarbias temas, į kurias reaguos Tavo bendraamžiai.

Norėdama(s) įsitraukti į diskusijas – užsiregistruok, susikurdamas savo prisijungimo vardą bei slaptažodį. Registruotis reikia tik pirmą kartą, vėliau galėsi prisijungti su tuo pačiu prisijungimo vardu ir slaptažodžiu. Norime atkreipti Tavo dėmesį, jog tie patys prisijungimo duomenys galioja tiek Pagalbos internetu, tiek Diskusijų skiltyje.

DĖMESIO! 

  1. "Vaikų linijos" diskusijų administratorius pasilieka teisę ištrinti nepagarbius, įžeidžiančius komentarus ir keiksmažodžius.
  2. Diskusijose neleidžiama pateikti asmeninės informacijos - telefonų numerių, elektroninio pašto adresų, gyvenamosios vietos adresų ir kt.

#1 vas. 19, 2019 18:33:01

Sam123
Registruotas: 2019-01-08
Įrašai: 3

Liūdna istorija :(

Sveiki visi. Noreciau su jumis pasidalinti savo jausmais ir viena istorija. As turejau katina vardu Mikis. Viena diena pastebejau, kad jis labai pasyvus ir visą dieną buvo pasislėpęs. Su broliu išėjome jo ieškoti. Radome. Jis buvo po terasos laiptais ir kvieciamas nelindo lauk. Paememe skanesta bet net ir jis nepadejo. Galu galiausiai ji istraukiau mano ranka buvo visa subraizyta…Vos tik ji istraukiau jis iskart nubego i savo dezute ilindo ir tada mes jau jo nebetraukeme. Paskambinau mamai. Mama labai issigando ir parvaziavusi is darbo ji apziurejo… sake kad tikriausiai jis susirgo. Kita diena nieko nebevalge ir nebegere. Nuvezeme pas veterinara jis jau sunkiai ir vaiksciojo. Veterinare padare tyrimus ir pasake kad jis pasveiks bet vilciu nera labai daug… as puoliau i asaras nes negalejau to klausyti praleidau su juo diena nakti mama bande mane nuraminti bet as negalejau taip ramiai nusiraminti. Viena velu vakara isgirdau kaip tevai kalba, kad jei ryt nuves pas veterinara ir gydytoja sakys jog vilciu nebera nes jis neigalus tai tikriausiai ji uzmigdys kad nesikankintu nei jis, nei aš… iskarto atbegau pas tevus ir pradejau verkti ir neigti…maciau kad tikriausiai teks tai padaryti bet negalejau su tuo susitaikyti…ji reikejo uzmigdyti…kai tai vyko as tiesiog norejau mirti…jis buvo mano geriausias draugas o dabar mane palieka? Kodel gyvenimas toks ziaurus? Jau praejo 7 menesiai nuo jo mirties bet as vos tik apie ji pagalvoju verkiu. Sako kad laikas gydo zaizdas bet man tai negalioja…kiekviena nakti ji sapnuoju ir mano sveikata siektiek pablogejo del miego trukumo ir neina susikaupti mokykloje… ka man daryti?

Redaguotas Sam123 (vas. 19, 2019 18:34:47)

Atsijungęs

#2 birž. 16, 2019 16:54:20

gusterobllox
Registruotas: 2019-06-16
Įrašai: 1

Liūdna istorija :(

Aww….Nezinau ka sakyti
Paprasyk tevu naujo katino ?

Atsijungęs

Lentos apačia

Moderatoriaus valdymas

Powered by DjangoBB


PAGRINDINIAI RĖMĖJAI

    • euro.jpg
    • SAIDM.jpg
    • VILNIUS_WHITE_RGB (1).png
    • Western-Union-small.jpg