diskusijos.jpgDiskusijos
Savanoris Liudas: „Iš „Vaikų linijos“ gaunu pamokas, kaip suprasti save ir kitą, kaip džiaugtis savo gyvenimu ir kitam padėti džiaugtis savuoju. Patiriu jausmą, kad darau prasmingus darbus ir kad kažkam padedu užaugti Žmogumi.“

Diskutuok su bendraamžiais

  • Jūs neprisijungęs.

Prisijunk prie diskusijų

Dar neužsiregistravęs? Registruokis čia.

Lentos informacija

Kviečiame Tave prisijungti prie "Vaikų linijos" diskusijų! Čia tu galėsi ne tik pasidalinti savo mintimis ir išgyvenimais su kitais vaikais, bet taip pat kurti Tau svarbias temas, į kurias reaguos Tavo bendraamžiai.

Norėdama(s) įsitraukti į diskusijas – užsiregistruok, susikurdamas savo prisijungimo vardą bei slaptažodį. Registruotis reikia tik pirmą kartą, vėliau galėsi prisijungti su tuo pačiu prisijungimo vardu ir slaptažodžiu. Norime atkreipti Tavo dėmesį, jog tie patys prisijungimo duomenys galioja tiek Pagalbos internetu, tiek Diskusijų skiltyje.

DĖMESIO! 

  1. "Vaikų linijos" diskusijų administratorius pasilieka teisę ištrinti nepagarbius, įžeidžiančius komentarus ir keiksmažodžius.
  2. Diskusijose neleidžiama pateikti asmeninės informacijos - telefonų numerių, elektroninio pašto adresų, gyvenamosios vietos adresų ir kt.

#1 kov. 6, 2019 20:26:10

Nelabaibloga
Registruotas: 2018-11-18
Įrašai: 4

Nebemyli?

Sveiki. Mano problema nėra tokia svarbi ir didelė kaip kitų, čia prašančių pagalbos. Turiu keistus santykius su mama. Ankščiau dar buvo viskas gerai, ji skirdavo man šiek tiek dėmesio, būdavo malonesnė man. Tačiau dabar viskas tapo atvirkščiai. Ji visai su manimi neturi noro bendrauti, visą laiką kritikuoja, nebepastebi gerų dalykų, kuriuos padarau ir dar visaip kabinėjasi. Žodžiu, pasidarė visai šalta. Beje, nepaminėjau, kad turiu vyresnį brolį, jis išvažiavęs ir studijuoti. Mama ir taip jam labai daug dėmesio skyrė. Aš maniau, kad kai jis išvyks mokytis ir gyvens bendrabutyje, mes su mama pagaliau praleisime daugiau laiko. Tada su manim kažkas pradėjo darytis: pirma kažkokios nervinės ligos (gydytojas sakydavo, kad visi negalavimai, kaip galvos, gerklės, pilvo skausmai dėl nervų), gydytojas mane išsiuntė pas psichologę, ana sakė, kad man dėmesio stoka, dar vėliau, mano ėjimas į konsultacijas virto į reikalą apie mano tėvus. Juokinga, per tą vieną sesiją jų visos problemos išsisprendė ir mane numetė į šalį. Taip negaudama to dėmesio ar ko man ten reikėjo, prisidariau sau valgymo sutrikimų. Pirmiausiai šiaip badavau, tada tapau bulimike, mama sužinojo ir man išrėkė moralą, kad griaunuos sau gyvenimą. Nu tai ŽINOMA, kaip galėjau nepagalvoti, kažin nuo ko taip? Vėl numetė į šalį. Vėliau anoreksia, aišku, ne visai rimta - truko tik mėnesį, nes mama ir tą išsikaiškino. Bet man buvo džiugu, kad ji pastebėjo. Pagaliau pradėjo skirti man truputėlį dėmesio, kai pastebėjo, kad nebevalgau jos patiekalų. Kartu vaikščiojome pas mitybos specialistę. Mokėmės daug apie maistą ir kaip jis daro įtaką visokeriausiai sveikatai. Buvo linksma, bet neilgai. Ir vėl paliko mane vieną, nes brolis pradėjo dažniau jai skambinti. Taip pat juokinga, kad aš jam pavydėjau. Juk akivaizdu, kad ji mylį jį labiau negu mane, o gal iš vis manęs nemyli? Grįžau prie bulimijos. Tas mėnuo nesąmonių buvo dar blogesnis nei kiti. Mamos darbe prasidėjo visokie konfliktai, ji visą pyktį išliedavo ant manęs, nes su tėčiu reikia palaikyti gerus santykius (ant tėčio aš nepykstu, jis labai stipriai dirba, vos ne 24/7. Dėmesio skiria normaliai, bet su juo nepabendrausiu kaip su mama tai padaryčiau). Ypač kai tai darydavo būtinai liesdavo mano mitybą. Nebenorėjau būti namuose daugiau. Susiradau kovos menų būrelį ir su tėčiu pradėjau eiti į sporto klubą. Mama nurimo - pakeitė darbą. Aš sus savo problemomis po truputį pradėjau tvarkytis. Tačiau dar ne viskas išspęsta. Mūsų santykiai su mama yra keisti. Man ji kaip netikra draugė. Mes kalbamės, bet niekaip negaliu jai atskleisti gilių jausmų ar minčių, vis dar nenori su manimi praleisti laiko. Ką daryti? (Jei padariau kokių klaidų ar kažkurios dalys nebuvo logiškos, atleiskit. Tiesiog jaučiuosi nejaukiai ir tuščia, nors ir mama su manim kalbasi, bet ji po truputį didina tą tuštumo jausmą ir norisi vėl grįžti į savęs griovimo pradžią.)

Redaguotas Nelabaibloga (kov. 6, 2019 20:30:28)

Atsijungęs

#2 kov. 17, 2019 22:20:47

Pantera
Registruotas: 2019-03-17
Įrašai: 36

Nebemyli?

Labas, perskaičiau visą tavo litankę;D Su savo mama bendrauju tik iš reikalo, galėčiau jai pasipasakot, bet žinau, kad atskaitys daugybę moralų už tai ką darau ar dariau, tiesiog nesupras mano elgesio, pvz pjaustymasis, ji mano, kad darau tai iš per gero gyvenimo, niekaip nesupranta, kad man trūksta jos dėmesio. Ji amžinai užsivertusi darbais, vakare irzli, pavargusi, taigi eina miegoti, galvoja, kad darbas visas gyvenimas, kad be jo pasaulyje daugiau nieko nėra, kai pasakau “tau rūpi tik darbas” ji pasako “o kas man dar turi rūpėti?” manau jog turėčiau rūpėti aš. Paaugliai turi draugų su kuriais praleidžia dalį laiko, kiti visą laisvalaikį praleidžia internete (nesąmonė). Aš neturiu tikrų ir gerų draugų, taigi beveik visad sėdžiu namie ir išeinu tik į mokyklą, kartais iš to neturėjimo ką veikt einu su pažįstamais pagert, namie pjaustausi, kai tėvai užknisa, kai galvoju, kad neturiu draugų, kokia vieniša esu, beje tai labai nuramina;D Tai va, čia jokių patarimų nėra, tačiau pasidalinau savo patirtimi, žinok ne viena tokia esi;D

Redaguotas Pantera (kov. 17, 2019 22:22:31)

Atsijungęs

#3 kov. 18, 2019 02:58:12

goda.123
Registruotas: 2019-03-18
Įrašai: 6

Nebemyli?

Ziauru :c na pas mane irgi ne rozes klota lb sunku bet tavo situocijoj (bent jau as) turbut neisgyvenciau na nors dar tu su teciu gal pasipasikalbeti as galvoju tau reiktu rimtai PASIKALBETI jus viena kitos nesuprantat matyt man irgi buvo seniau panasiai mama atejo i mano kambari (saltai) as irgi saltai kalbejau :nu jo, gerai, NENERVINK, taip ne karta asirekdavom viena kita bet as nenusileisdavau nes UZKNISA taip pagalvoju ka as jai padariau ane? o po kazkiek jako atejo … as jia sakau mama kas tau yra ko tu koia pikta?salta? nemyli? ( mano mama laukiasi gims brolis ir man pavydas kad ji myles ji labiau nes jis maziukas ir t.t.) tai tada isikalbejom as apsiverkiau apie viska pakalbejom ir praejo viskas aisku db (visdar) yra financiniu problemu bet neamzinai (ten del dokumentu taip -_- laukiam ) dabar nes su mama sutariam siulau pasikalbeti (BET kai busit dviese ) ir tu jausi kad mamos ir tavo atitinkamos nuotaikos veikla c: as manua kad ji supras , mane suprato ir man neliko pavydo del brolio . o tau nesiulyciau tavo broliui pavydeti jis nekaltas kad mama taip daro o kaip jam reiktu jaustis kad tu jam pavydi na ir tave suprantu kaip ir save bet kaip busima vyresnioji sese ir tavo brolio gaila D nu nesvarbu surask momenta pasikalbet ;D be to musu situocijos panasios mano jau padgerejo IR VISADA REIKIA KALBETIS ;D ir man buvo apetitas sutrikes nuo nervu viskas susitvarkys nepergyvenk :3

Redaguotas goda.123 (kov. 18, 2019 02:58:41)

Atsijungęs

Lentos apačia

Moderatoriaus valdymas

Powered by DjangoBB


PAGRINDINIAI RĖMĖJAI

    • euro.jpg
    • SAIDM.jpg
    • VILNIUS_WHITE_RGB (1).png
    • Western-Union-small.jpg