diskusijos.jpgDiskusijos
Prezidentė Dalia Grybauskaitė: „Nacionalinė kampanija „BE PATYČIŲ” padeda apsaugoti ir išgelbėti Lietuvos vaikus. Kviečiu visus prisijungti prie šios akcijos! Juk kiekvienas atsakytas skambutis – tai išgirstas pagalbos prašymas.“

Diskutuok su bendraamžiais

  • Jūs neprisijungęs.

Prisijunk prie diskusijų

Dar neužsiregistravęs? Registruokis čia.

Lentos informacija

Kviečiame Tave prisijungti prie "Vaikų linijos" diskusijų! Čia tu galėsi ne tik pasidalinti savo mintimis ir išgyvenimais su kitais vaikais, bet taip pat kurti Tau svarbias temas, į kurias reaguos Tavo bendraamžiai.

Norėdama(s) įsitraukti į diskusijas – užsiregistruok, susikurdamas savo prisijungimo vardą bei slaptažodį. Registruotis reikia tik pirmą kartą, vėliau galėsi prisijungti su tuo pačiu prisijungimo vardu ir slaptažodžiu. Norime atkreipti Tavo dėmesį, jog tie patys prisijungimo duomenys galioja tiek Pagalbos internetu, tiek Diskusijų skiltyje.

DĖMESIO! 

  1. "Vaikų linijos" diskusijų administratorius pasilieka teisę ištrinti nepagarbius, įžeidžiančius komentarus ir keiksmažodžius.
  2. Diskusijose neleidžiama pateikti asmeninės informacijos - telefonų numerių, elektroninio pašto adresų, gyvenamosios vietos adresų ir kt.

#1 liep. 2, 2019 16:48:57

kjh
Registruotas: 2019-02-18
Įrašai: 5

ar girdi?

Noriu kalbėti atvirai, bet įsivaizduoju monstrą, sklandantį virš manęs ir sakanti, kad jiems nerūpi. Tiek to. Pabandysiu.

Man skauda. Man skauda plaučius, kai bėgu, kai įkvėpiu gryno oro. Man skauda akis, kai žvelgiu į saulę, į žvaigždes. Tikiu, kad vienoje iš jų ilsisi mano geriausias draugas, kuris, jaučiu, vis dar čia. Man skauda rankas, rašant ant balto lapo, išliekant savo jausmus, kurie nerūpi niekam. Man skauda kaulus, kai įkvėpiu dar kartą. Atrodo, kad jie tuoj suskils. Aš sergu. Turbūt. Nežinau.

Vienišumas - tai jausmas… Toks artimas. Taip gerai žinomas, pažįstamas iki širdies gelmių. Norėčiau, kad jis išnyktų. Amžiams. Bet to nebus, puikiai suprantu, kad to nebus. Aš šiam pasauliui nereikalinga. Kodėl kažkas turėtų galvoti apie mane? Kalbėtis su manimi? Jaučiu, kad net Dievui manęs nereikia. Nors tai turbūt savaime suprantama… Tikriausiai pats šėtonas manęs gailisi.

Kodėl turėčiau gyventi toliau? Negaliu pasauliui padovanoti nieko, esu tik dar viena šiukšlė, teršianti jį. Koks tikslas? Nežinau. Man patinka kurti, rašyti ir taip pabėgti nuo šlykščios realybės, bet kam to reikia? Niekas nenori manęs girdėti, niekam nerūpi, kas tokia esu. Niekas nenori išgirsti mano balso.

Aš tiesiog vieniša. Beprotiškai skauda. Ir kas iš to? Visiems nusispjaut. Bet aš su tuo susitaikiau. Smagu - šypsokis. Skauda - šypsokis. Miršti - šypsokis. Pasauliui nerūpi.

Redaguotas kjh (liep. 2, 2019 16:51:11)

Atsijungęs

#2 liep. 2, 2019 21:18:23

Pantera
Registruotas: 2019-03-17
Įrašai: 34

ar girdi?

Labas. Visi į šį pasaulį atėjome, nes tam buvo reikalas. Visi turim kažką nuveikti. Vieniems gyvenimas lengvesnis, kitiems sunkesnis. Gyvenimas nėra lengvas. Aš tai žinau. Turiu tik vieną draugę, kuriai negaliu išsipasakoti, nes ji nesupras mano jausmų. Dėl savo kvailumo praradau vaikiną, su kuriuo gal būtų visai gerai išėję susidraugaut. Ne viena tokia vieniša esi šitam pasauly. Reikia spręsti šią problemą. Nesėdėk ir negailėk savęs. Pagalvok ką gero turi, ko neturi kiti. Rasi gerų dalykų. Kabinkis į juos. Jei turi pusseserę/pusbrolį pabendrauk su jais, kažkur kartu nueikit, susipažink su jų draugais, gal rasi naujų draugų. Svarbiausia - nepasiduok.

Atsijungęs

Lentos apačia

Moderatoriaus valdymas

Powered by DjangoBB


PAGRINDINIAI RĖMĖJAI

    • euro.jpg
    • SAIDM.jpg
    • VILNIUS_WHITE_RGB (1).png
    • Western-Union-small.jpg