diskusijos.jpgDiskusijos
Savanoris Liudas: „Iš „Vaikų linijos“ gaunu pamokas, kaip suprasti save ir kitą, kaip džiaugtis savo gyvenimu ir kitam padėti džiaugtis savuoju. Patiriu jausmą, kad darau prasmingus darbus ir kad kažkam padedu užaugti Žmogumi.“

Bendraamžių diskusijos

Depresija?

Pradžia » Psichinė sveikata » Depresija?

Sniegras
liep. 27, 2019 01:34:49

Depresija?

Ok labas. Deje tu teisi kad ne tau vienai blogai. Dalykas tame. Aš viena karta nuėjau į vonia ir sedėjau tarp chemikalų. Dalylas problem kad biški paverkiau ir drebėjau. Net mastydama apie tai nieko neišspresi. Aš pasiemes butely gaiviklio ir laikiau rankoje. "O kas jei dabar blefuoju? Gali būti kad mano gyvenimas yra pilnas siurprizų. Jei noriu siurprizų man pirmiausoa reikia išgyventi didžiausius sunkumus. Tai tau irgi reiktu taip pagalvoti. Pasisteng visko nepergalvoti. Nes jei taip bus gali baigtis blogai. Nusiraminti irgi nėra geras būdas. Pradžia sunki buvo ir mano mamai. Ji bande savižudybe daugiau nei 3 kartus. Bet jai buvo šviesa - jos vaikai. Ji dėl jų ir gyveno
Nes tai yra motiniška meile. Kaip skaičiau tu jos negavai. Bet vis dar nevėlu tau jos duoti. Pirmiausia ištverk biški keleta metu ir tu pati gali duoti savo vaikams ko taviške nedave. Meiles, apkabinimų ir daug daugiau
Tik pasistenk ir viskas išsispres.

Sniegras
liep. 27, 2019 01:32:50

Depresija?

Ok labas. Deje tu teisi kad ne tau vienai blogai. Dalykas tame. Aš viena karta nuėjau į vonia ir sedėjau tarp chemikalų. Problema yra kad biški paverkiau ir drebėjau. Net mastydama apie tai nieko neišspresi. Aš pasiemes butely gaiviklio ir laikiau rankoje. “O kas jei dabar blefuoju? Gali būti kad mano gyvenimas yra pilnas siurprizų.” Jei noriu siurprizų man pirmiausoa reikia išgyventi didžiausius sunkumus. Tai tau irgi reiktu taip pagalvoti. Pasisteng visko nepergalvoti. Nes jei taip bus gali baigtis blogai. Nusiraminti irgi nėra geras būdas. Pradžia sunki buvo ir mano mamai. Ji bande savižudybe daugiau nei 3 kartus. Bet jai buvo šviesa - jos vaikai. Ji dėl jų ir gyveno
Nes tai yra motiniška meile. Kaip skaičiau tu jos negavai. Bet vis dar nevėlu tau jos duoti. Pirmiausia ištverk biški keleta metu ir tu pati gali duoti savo vaikams ko taviške nedave. Meiles, apkabinimų ir daug daugiau
Tik pasistenk ir viskas išsispres.

Redagavo Sniegras (liep. 27, 2019 01:34:19)

Jurka
liep. 5, 2019 13:58:35

Depresija?

Hey?
Nežinau, ar tai bus veiksminga, tačiau ne bandęs nežinosi
Mano gyvenimas ne lengvas turbūt kaip ir jūsų kiekvieno. Tačiau žinau, kad turiu išsipasakoti.

2010m. Pavasaris
Tuo metu man suejo 7metai. Mano mamai buvo krizė. Taip, jai buvo sunku ji privalėjo emigruoti. Pusę metų gyvenau be jos. Neturėjau tos meilės, kurią matydavau iš bendraamžių. Ir taip tęsėsi 3metus. Manau, jei ne aš turbūt iki šiol gyventu ne Lietuvoje. Kol mama buvo išvykusi mane prižiūrėjo tėtis

2014-2016m.
Tie dveji metai buvo geri man, tačiau blogi mano mamai. Gerai buvo man, nes turėjau draugių klasėje. Turėjau ilgus pokalbius ir tikrai gyvenau gerai. Tačiau blogai buvo mamai, jaučiau, kad jai liūdna, kad ji kažkokia kitokia. Galbūt ją iš vidaus kažkas valgo. Kai aš išeidavau į mokyklą ji sėdėdavo kambaryje prie rašomojo stalo, sėdėdavo prie kompiuterio ir gerdavo alkoholinius gėrimus.

2016m. Pavasaris
Taip nutiko, kad teko kraustytis iš buto. Tuo pačiu man teko keisti mokyklą. Mama vasarai išskrido padirbėt į užsienį, todėl aš apsigyvenau pas tėtį. Kai mama grįžo tuo metu buvo ruduo, gyvenome tryse- aš, mama ir tėtis vieno kambario bute. Mokykloje buvo visiškas pragaras, namuose taip pat.

2017m. Ruduo
Vieną vakarą mama grįžo namo, aš sedejau virtuvėje. Ji atėjo pas mane. Iš niekur nieko pasiėmė lipnią juostą nuėjo į vonią ir bandė pasikarti… tačiau tuo momentu tėtis išgirdo jos klyksmą ir nubėgo iki vonios. Ji liko gyva. Tačiau šis įvykis vis dar manyje…

2017- 2018m.
Mokiausi naujoje mokykloje klasėje nepritapau, vaikščiodavau viena. Dažni būdavo liūdna. Verkdavau grįžusi namo, ar lauke kai nieko nebūdavo.

2019m. Birželis
Vieną rytą atsibudau su didžiule našta ant saves. Buvo labai blogai. Nuėjau į mokyklą išsedejau visas pamokas. Tik ta paskutinė buvo lemtinga. Per paskutinę pamoka raseme kontrolini labai parinausi, nes mokslai nesiseke. Kai parasem kontrolini mokytoja pasiule eit zaist tinklini, juk zinot, vasara kai +30 sunku sedeti klasese. Tačiau man kazkas buvo ko paaiskinti ir juolab pasakyti negalejau. Kai klase isejo i lauka, aš nuejau i tualeta, tiesiog nusiraminti… supratau, kad reikia pagalbos, nes pradejau nebejausti savo kūno. Nuejau i lauka ir pribego klasioke, bei mokytoja. Pradejau klausti,kas man tačiau aš niekaip atsakyti negalėjau. Iškvietė medikus, nes aš paprašiau. Ir va, man buvo panikos priepuolis. Nuo šio įvykio praejo mėnuo, bet man blogai, aš noriu išeiti iš šio gyvenimo. DABAR.


PAGRINDINIAI RĖMĖJAI