Sveika, dėkoju, kad čia daliniesi savo sunkumais. Išties, toks tėvų elgesys yra fizinis ir emocinis smurtas, ir nei vienas vaikas jo neturėtų patirti šeimoje. Jie neturi jokios teisės taves skriausti, nei fiziškai, nei emociškai. Tėvų ginčai, priekabės ir užgauliojimai sukelia skausmingų išgyvenimų ir nors tave kaltina, tu nesi nei kalta, nei atsakinga už savo tėvų veiksmus. Deja, kartais tėvai neatsineša tinkamo elgesio ir auklėjimo iš savo šeimos. Ir kenčia dėl to vaikai.
Brolio ir sesės užgauliojimai tikiu, kad skaudina, tačiau svarbu suvokti, jog tai yra jų atsakomybė, tu nekalta, kad nemoka tinkamai bendrauti. Tu esi vertinga tokia, kokia esi, nesvarbu, kokius žodžius ar etiketes tau klijuoja kiti.

Svarbu nelikti vienai su savo skausmu, pasidalinti, atsiverti artimam žmogui, kuriuo pasitiki, taip pat pasikalbėti gali su Vaikų linija (bendraujame trimis būdais - telefonu, gyvai susirašinėdami internetu ir atsakydami į gautus laiškus).

Labas. Na man už pusmečio bus 18.
Mano šeimoje dažnai kyla ginčai, galima sakyti, kad dėl visko. Dažnai tėtis rėkia ant mamos, kad ji valgyti ne to padarė. Kad ji blogai pasijutųsi prigulė pailsėti, ir t.t. Visko negaliu vartinti tiesiog.
Brolis ir sesė mane kaltina už bet ką, nesvarbu ar tai padariau aš, ar ne. Dažnai mane vadina tingine, nemokša, nevykėle, žiople, durne, daune ir t.t.
Tingumas, negalėjimas susikoncentruoti man yra dėl ligos.
Mama mane muša, dėl bet ko : kad pasakau savo nuomonę, kuri neatitinka jos; nespėju atlikti darbo, ar tiesiog nebūna pasakiusi, kad tai reikia padaryti, ir tada pradeda šaukti ant manęs; pakeltu tonu kalbu( nes nevisada suprantu kokiu tonu kalbu); kad kai brolis, ar sesė ant manęs šaukia, kaltina aš jiems ,,atkertu''.
Iš mamos gaunu su tapke per veitą; iš pagalio; su ranka, ,,paima'' už smakro; ar tiesiog kas pasitaiko po ranka.
Iš tėčio taip pat esu gavusi ne vieną kartą, dėl menkiausių priežasčių, jis labai užsidegantis, karštakošis.
Na, aišku, neturiu randų, bet vistiek dar labai ilgai skauda ir emociškai ir dvasiškai ir fiziškai.