diskusijos.jpgDiskusijos
Savanoris Andrius: „Vaikų linija“ – puiki galimybė realizuoti save ir prisidėti prie bendros visuotinės gerovės. Jaučiuosi lyg sugerčiau įvairius skirtingus jausmus ir iš jų gaminčiau kažką naujo – teigiamo ir pozityvaus.“

Bendraamžių diskusijos

Marihuanos žala

Pradžia » Psichinė sveikata » Marihuanos žala

Pisknxx
kov. 27, 2021 02:13:34

Marihuanos žala

Papasakosiu apie marihuanos žalą, ką aš žinau. Marihuana naudojama gryna arba maišyta su tabaku. Manau daugelis galėtų teigti, jog marihuanos rūkymas yra nežalingas bei vaistai nuo visų ligų. Norėčiau pagrįsti, kad daugumos nuomonė yra klaidinga. Marihuanos poveikis pasireiškia maždaug per pusvalandį. Jos sudėtyje yra tūkstančiai kenksmingų medžiagų, kurios žaloja tiek visus organus, bet ir smegenis. Jos žudo smegenų ląsteles, su kiekviena suktine ląstelių žūva vis daugiau ir daugiau. Gali atsiliepti neigiamai žmogaus psichikai. Gali atsirasti šizofrenijos požymiai, atminties sutrikimai, galima nuo didesnio kiekio patirti gan sunkias haliucinacijas. Ir tai dar ne viskas. Aš turiu tokią nuomonę, kad marihuaną yra sumaišyta su visokiom medžiagom, kurios labai kenksmingos, nes pas mus nėra natūralios, kuri mažiau kentų. Kad ir kokios rūšies ji bebūtų, parūkius: padažnėja širdies ritmas, sutrinka koordinacija, gali sukelti net paranoją bei širdies smūgį. Tai kaip galima sakyti, kad tai visiškai nekaltas narkotikas? Jeigu žmogus nuolat vartoja marihuaną, jam sumažėja organizmo atsparumas, vystosi depresija, sukelia plaučių ir kitos rūšies vėžius kaip ir bet koks rūkymas. Tai maždaug 6 kartus stipriau už paprastą cigaretę. Na daugelis sako, kad nuo žolės tikrai neišsivysto priklausomybė. Manau, kad klysta. Nes vartojant marihuaną, norisi vis didinti kiekius, priprantama, o po to pereinama prie stipresnių narkotikų, kur galų gale atsiduri visiškame dugne ir gyvenimas tampa nevaldomas. daug pažįstu žmonių, kurie pradėjo vartoti nuo tos nekaltos žolės. O Kam reikia eksperimentuoti tokiais dalykais? Juk tai gali visiškai sugriauti gyvenimą,?.jeigu jau vartoji lengvus narkotikus retkarčiais, tai pradėsi, tai laikui bėgant pradėsi ir leistis. 80 procentų žmonių vartodami kartais ir atsargiai užkimba ant adatos. Išsivaizduok gyvenimas tampa nevaldomas, tu prarandi šeimą, namus, vertybes. Būni gatvėje ir tave laužo, kaip nori susileisti, nepakeliamas skausmas norisi ir privalai kažką daryti, kad gauti dozę, nes atrodo be jos negali išgyventi. Tu neturi nieko, nori užbaigti gyvenimą. Suvoki ir gailiesi, kad iš vis bandei. Kiti narkomanai nori keisti gyvenimą tada, kai jau pasiekia visišką dugną, iš kurio sunku atsistoti į normalią padėtį. Įsivaizduok esi narkomanas, benamis, turi įvairiausiu ligų, pūva kojos, reikia amputuoti. Ar norėtum šito, kad tai būtų tavo ateitis? Tada jau nieko neturi, belieka nusižudyti. Aš džiaugiuosi tais žmonėmis, kurie atsistoja ant kojų ir galutinai pakeičia savo gyvenimą, laikosi griežto režimo nevartoja, pasiekia kažką. Vieni dugną greitai pasiekia, kiti vėliau. Kiti nebenori atsistoti ant kojų, tai priklauso, kiek dar žmogus turi noro atsistoti ant kojų . Pažįstu žmonių, kurie vartojo, ir nustojo ir sėkmingai gyvena, sukūrė šeimas, kai kurie baigė universitetus ir laimingai gyvena. Bet priklausomybė yra darbas visam gyvenimui su savimi, gali gyventi pilnavertiškai, kol nebūna atkričio. Bet visą tai nusprendžiau parašyti, nes pati esu priklausoma .


PAGRINDINIAI RĖMĖJAI