Melika
Aš nežinau kas man darosi bet Man pasidare labai sunku gyventi. Visiem butu sunku mano situacijoi kai taves nekenčia draugai ir šeimos nariai. Žinoma yra 3 žmones kurie vis delto mane myli bet vieno iš tų žmoniu nebėra o tie like 2 gyvena toli nuo manes ir as negaliu su jais pasikalbeti taip dažnai bet, tuojau ir jie prades manes nekesti. Žmones kurie manes nekenčia yra mane iskaudine milijonus kartų ir neslepsiu to kad vien del tokiu dalykų aš jau ir venas pjausčiausi ir bandžiau pasikarti ir nušokt nuo stogo…Aš jau nebežinau ka man daryt norėčiau tiesiog pranykt, gal tada visi būtu laimingesni?

Rašai, kad bandei žalotis ir žudytis. Lūdžiu kartu su tavimi, kad tau tenka išgyventi tokius sunkius jausmus ir išgyvenimus. Įsivaizduoju, kad jau gali jausti norą negyventi, tačiau tai nėra tas pats, kas norėti mirti. Nutrūkus gyvybei dingsta ir visos galimybės kursi savo gyvenimą tokį, kokio norėtum. Rašai, kad dar turi tave palaikančių žmonių, tad yra priežasčių ieškoti sprendimų iš tavo situacijos. Profesionalios pagalbos paieška būtų kitas žingsnis padėti sau.

Stirpybės ieškant pagalbos sau,
Vaikų linijos konsultatntas

Aš nežinau kas man darosi bet
Man pasidare labai sunku gyventi. Visiem butu sunku mano situacijoi kai taves nekenčia draugai ir šeimos nariai. Žinoma yra 3 žmones kurie vis delto mane myli bet vieno iš tų žmoniu nebėra o tie like 2 gyvena toli nuo manes ir as negaliu su jais pasikalbeti taip dažnai bet, tuojau ir jie prades manes nekesti.
Žmones kurie manes nekenčia yra mane iskaudine milijonus kartų ir neslepsiu to kad vien del tokiu dalykų aš jau ir venas pjausčiausi ir bandžiau pasikarti ir nušokt nuo stogo…
Aš jau nebežinau ka man daryt norėčiau tiesiog pranykt, gal tada visi būtu laimingesni?

Drugelis..
Nežinau.. Pasidarė labai sunku atsikratyti minčių apie savižudybę. Per paskutinius metus labai pasikeičiau ir tai padarė labai daug blogo mano gyvenime.. O galbūt pasikeitė visi kiti. Iš linskmos merginos tapau visiška vienišė. Nors jau ilgą laiką turėjau minčių apie savižudybę dažnai save žaloja bet rasdavau jėgų dėl kitų. Dėl draugų, mokyklos, šeimos. Bet kai pradėjo visi žmonės išeiti iš mano gyvenimo (visi nustojo bendrauti su manim) aš pradėjau nebesitvardyti.. Likau visiškai viena. Dabar kai matau šiltas saulėtas dienas ir tuos žmonės kurie kažkada vadinosi draugais lauke be manęs nes ten aš nebelaukema… Nors net nebuvo priežasties kodėl jie visi išėjo… Tieisog išėjo.. Negi aš toks bjaurus žmogus. Su šeima neberandu bendros kalbos nuo to laiko kai pradėjau suprasti kad esu visur kaip pašalinis žmogus. Tad likau visiškai viena su savim ir nors jau apie 3 metus jaučiausi jog esu visų atstumta bet bent turėjau mylimu žmonių o jiems išėjus aš ilgai neislaikysiu

Drugeli, tai, kad esamoje situacijoje tau kyla minčiu apie savižudybę, rodo, kad šiuo metu susiduri su dideliais sunkumais. Svarbu, kad apie tai kalbi, ir daliniesi, tokiu sudėtingu laiku būtina su kuo nors apie tai pasikalbėti, papasakoti, kaip jautiesi, išlieti savo jausmus. Įsivaizduoju, kad kai per tuos metus nutolo draugai, neliko mokyklos kontaktų, gali apimti neviltis, jausmas tarsi būtum atstumta. Jautiesi nusivylusi, kad iš linksmos - tapai vieniše. Bet tu esi vertinga, tokia kokia esi.

Dar verta turėti omenyje, kad šie pandeminiai metai išdraskė išties daug santykių, reikės laiko jiems atgimti arba susikurti naujiems. Tiesiog tokioje situacijoje leisk sau pasikalbėti su žmonėmis, kuriais pasitiki ir kuriems tu rūpi. Jeigu šiuo metu aplinkoje tokio nerandi, tam ir esame mes Vaikų linijoje, nes tai rūpi mums. Paskambink mums telefonu 11611 ir mes apie tai pasikalbėsime išsamiau arba parašyk mums bet kada laišką arba į pokalbių internetu langą (darbo dienų vakarais nuo 18 val.). Noriu padrąsinti kreiptis ir į psichologus, čia yra nemažai kontaktų https://tuesi.lt/noriu-bendrauti/. Savižudybė nėra išeitis, užklupus krizei, ji tik atrodo išeitimi - bet iš tiesų ji nutraukia ne tik tai, kas skaudina, bet ir visas ateities galimybes, svajones ir dar aplink palieka daug skausmo. O tai, kad rašai čia rodo, kad viduje turi stiprybės ir ieškai kitų sprendimų, padėsiančių tau ištverti šį sunkų laikotarpį.

Nežinau.. Pasidarė labai sunku atsikratyti minčių apie savižudybę. Per paskutinius metus labai pasikeičiau ir tai padarė labai daug blogo mano gyvenime.. O galbūt pasikeitė visi kiti. Iš linskmos merginos tapau visiška vienišė. Nors jau ilgą laiką turėjau minčių apie savižudybę dažnai save žaloja bet rasdavau jėgų dėl kitų. Dėl draugų, mokyklos, šeimos. Bet kai pradėjo visi žmonės išeiti iš mano gyvenimo (visi nustojo bendrauti su manim) aš pradėjau nebesitvardyti.. Likau visiškai viena. Dabar kai matau šiltas saulėtas dienas ir tuos žmonės kurie kažkada vadinosi draugais lauke be manęs nes ten aš nebelaukema… Nors net nebuvo priežasties kodėl jie visi išėjo… Tieisog išėjo.. Negi aš toks bjaurus žmogus. Su šeima neberandu bendros kalbos nuo to laiko kai pradėjau suprasti kad esu visur kaip pašalinis žmogus. Tad likau visiškai viena su savim ir nors jau apie 3 metus jaučiausi jog esu visų atstumta bet bent turėjau mylimu žmonių o jiems išėjus aš ilgai neislaikysiu

Svarbu, kad atradai jėgų su kitais pasidalinti sunkiais išgyvenimais. Beveik visi kartais susiduriame su tokiais gyvenimo laikotarpiais, kuomet atrodo be galo sunku. Tačiau savižudybė – ne išeitis. Kartais vienam sunku susitvarkyti su užklupusiais sunkumais. Noriu padrąsinti tave kreiptis psichologinės pagalbos – psichologą gali rasti mokykloje arba poliklinikoje. Arba gali paskambinti į Vaikų liniją 116 111, kur gyvai galėsi aptarti sunkumus.

Redagavo Vaiku_linija (bal. 15, 2021 19:46:55)

Nežinau, kas darosi su manimi…….
Man jau viskas atsibodo, per mane vientik problemos, nieks manęs nekenčia, negali pakęsti mano balso, manimi šlykštisi, nuolat man kartoja visi, kad nieko gyvenime nepasieksiu….
Gal jie ir teisūs, man tikrai nieks nesiseka, nei moksluose, nei gyvenime…..
Jei nusižudyčiau, visiems būtų ramybė, nieks neerzintų, nebūtų problemų….