As-Apgailetina
(Atsiprasau kad issipleciau) Sveiki, as jau zalojuosi gal 2 su puse metu, man dar tik dvylika.. dabar mano psichine sveikata gereja, bet tikrai dar roli iki puikios, pradejau saves zalojima 10ties metu, jau praejo tiek laiko ir vistiek neradau budo kaip sustoti. Gyvenu geroje aplinkoje, tevai dazniausiai isgeria po “skarbonke” alaus kiekviena diena, bet su saiku. Nepasakyciau kad jie alkoholikai. Pradejau pjaustytis del mokslu, kaip atrodau ir tt. Po metu tevai pastebejo randus. Tada prasidejo dramos, nes mano tevai yra tikrai palaikantys zmones ir kai pamate randus buvo didelis pokalbis, mama nuvede mane pas psichologe, negalejau beveik nieko daryt apart sedet namie. Mano dvi drauges irgi save zalojosi ir as nedrysau sakyt tevams, bet pasakiau, tai dar iki siol gailiuosi. Prizadejau mamai kad daugiau nebesipjaustysiu, o kai ji kanes paklause isvis iskur apie tokius dalykus zinau, as viska melavau jog pati susigalvojau, nors viskas buvo interneto deka. Buvau sustojus pjaustytis geram pusmeciui, bet ki vasara baigesi, as “relapsinau” mes su draugem rodom viena kitai zaizdas ir esam viena kitos psichologes, tikrai esam viena kitai padejusios, bet as kai pamatau ju zaizdas ir randus ir mano, man apsvaigsta galva, mano palyginus su jos yra beveik nematomos ir negilios, kartais as pagalvoju koki as istikruju gera gyvenima gyvenu, turiu palaikancius tevus, draugus. Ir as visada jauciuosi blogai kai pardodau joms savo zaizdas. Dabar man yra atostogos ir su seima esam siltuose krastuose, mano mama nezino kad “relapsinau” todel kai einam maudytis ir tikrai labai sunku nuslepti zaizdas, as tiesiog nebegaliu ir noriu viska uzbaigti nors tikrai zinau jog neverta.

Labas,
Užjaučiu tave, kad šiuo metu jauti atsinaujinusį poreikį žalotis. Žalojantis visada yra tikimybė susižeisti labaiu, nei planuota, taip pat lieka randai. Džiugu, kad turi draugę, su kuria galite pasidalinti sunkumais, tačiau šiuo atveju greičiausiai didesnę pagalbą suteiktų psihologo terapija. Apie tai ir kitus sunkumus gali pasikalbėti paskambinusi mums ar parašiusi laišką ar žinutę chat'e.

(Atsiprasau kad issipleciau) Sveiki, as jau zalojuosi gal 2 su puse metu, man dar tik dvylika.. dabar mano psichine sveikata gereja, bet tikrai dar roli iki puikios, pradejau saves zalojima 10ties metu, jau praejo tiek laiko ir vistiek neradau budo kaip sustoti. Gyvenu geroje aplinkoje, tevai dazniausiai isgeria po “skarbonke” alaus kiekviena diena, bet su saiku. Nepasakyciau kad jie alkoholikai. Pradejau pjaustytis del mokslu, kaip atrodau ir tt. Po metu tevai pastebejo randus. Tada prasidejo dramos, nes mano tevai yra tikrai palaikantys zmones ir kai pamate randus buvo didelis pokalbis, mama nuvede mane pas psichologe, negalejau beveik nieko daryt apart sedet namie. Mano dvi drauges irgi save zalojosi ir as nedrysau sakyt tevams, bet pasakiau, tai dar iki siol gailiuosi. Prizadejau mamai kad daugiau nebesipjaustysiu, o kai ji kanes paklause isvis iskur apie tokius dalykus zinau, as viska melavau jog pati susigalvojau, nors viskas buvo interneto deka. Buvau sustojus pjaustytis geram pusmeciui, bet ki vasara baigesi, as “relapsinau” mes su draugem rodom viena kitai zaizdas ir esam viena kitos psichologes, tikrai esam viena kitai padejusios, bet as kai pamatau ju zaizdas ir randus ir mano, man apsvaigsta galva, mano palyginus su jos yra beveik nematomos ir negilios, kartais as pagalvoju koki as istikruju gera gyvenima gyvenu, turiu palaikancius tevus, draugus. Ir as visada jauciuosi blogai kai pardodau joms savo zaizdas. Dabar man yra atostogos ir su seima esam siltuose krastuose, mano mama nezino kad “relapsinau” todel kai einam maudytis ir tikrai labai sunku nuslepti zaizdas, as tiesiog nebegaliu ir noriu viska uzbaigti nors tikrai zinau jog neverta.

Leviswife
Sveiki, taigi žaloju save(pjaustausi) beveik 4 metus ir nežinau kaip sustoti. Ilgiausiai sugebu ištempti savaitę, o tie randai taip greitai neišnyksta. Dabar balandžio pabaiga, greit būs vasara, bet negalėsiu net išeit su šortais į lauką, nes kažkas tikrai pamatys. Realiai nežinau kodėl čia rašau, bet gal kažkam yra/buvo panaši situacija ir galėtų duot patarimų kaip nebecutint nes nežinau, net nebegaliu žiurėt į kojas bet taip pat negaliu sustoti.

Sveika, matau, kad čia nesulaukei atsakymo, norėdama greičiau sulaukti reakcijos, gali bet kada parašyti Vaikų linijai laišką, nuo 11 iki 23 val. skambinti pasikalbėti telefonu 11611 arba vakarais parašyti į gyvus pokalbius internetu (chat). Tai, ką rašai dėl savęs žalojimo. Paprastai savęs žalojimas gali rodyti, jog žmogus patiria sudėtingų išgyvenimų, dvasinis skausmas būna toks stiprus, kad norėdamas nukreipti nuo jo mintis, nukreipia jas į fizinį skausmą. Vis dėlto, tai ne išeitis, tai palieka randų, sukuria kaip rašai papildomų keblumų dėl aprangos, bet pamatiniai dalykai lieka neišspręsti - ir taip tavo kūnas toliau bando atkreipti dėmesį, kad verta ieškoti pagalbos. Tai, kad čia rašai, rodo, kad turi jėgų ieškoti sprendimų ir pagalbos, bet tam pirmiausia gali reikėti atrasti šaknis, iš kur kyla noras save žaloti. Noriu paskatinti paskambinti pasikalbėti arba pasinaudoti galimybe pasikonsultuoti su psichologu. Tu esi svetainėje gali rasti nemažai kontaktų, kur ieškoti pagalbos, įskaitant ir Vaikų liniją.

Sveiki, taigi žaloju save(pjaustausi) beveik 4 metus ir nežinau kaip sustoti. Ilgiausiai sugebu ištempti savaitę, o tie randai taip greitai neišnyksta. Dabar balandžio pabaiga, greit būs vasara, bet negalėsiu net išeit su šortais į lauką, nes kažkas tikrai pamatys. Realiai nežinau kodėl čia rašau, bet gal kažkam yra/buvo panaši situacija ir galėtų duot patarimų kaip nebecutint nes nežinau, net nebegaliu žiurėt į kojas bet taip pat negaliu sustoti.