diskusijos.jpgDiskusijos
Savanoris Andrius: „Vaikų linija“ – puiki galimybė realizuoti save ir prisidėti prie bendros visuotinės gerovės. Jaučiuosi lyg sugerčiau įvairius skirtingus jausmus ir iš jų gaminčiau kažką naujo – teigiamo ir pozityvaus.“

Diskutuok su bendraamžiais

  • Jūs neprisijungęs.

Prisijunk prie diskusijų

Dar neužsiregistravęs? Registruokis čia.

Lentos informacija

Kviečiame Tave prisijungti prie "Vaikų linijos" diskusijų! Čia tu galėsi ne tik pasidalinti savo mintimis ir išgyvenimais su kitais vaikais, bet taip pat kurti Tau svarbias temas, į kurias reaguos Tavo bendraamžiai.

Norėdama(s) įsitraukti į diskusijas – užsiregistruok, susikurdamas savo prisijungimo vardą bei slaptažodį. Registruotis reikia tik pirmą kartą, vėliau galėsi prisijungti su tuo pačiu prisijungimo vardu ir slaptažodžiu. Norime atkreipti Tavo dėmesį, jog tie patys prisijungimo duomenys galioja tiek Pagalbos internetu, tiek Diskusijų skiltyje.

DĖMESIO! 

  1. "Vaikų linijos" diskusijų administratorius pasilieka teisę ištrinti nepagarbius, įžeidžiančius komentarus ir keiksmažodžius.
  2. Diskusijose neleidžiama pateikti asmeninės informacijos - telefonų numerių, elektroninio pašto adresų, gyvenamosios vietos adresų ir kt.

#1 birž. 9, 2014 15:38:18

Simona
Registruotas: 2014-06-09
Įrašai: 2

Išsivadavau nuo patyčių

Viskas prasidėjo jau pirmoje klasėje visi kažkodėl manęs nemėgo, pati net nežinojau ką padariau ne taip… Buvau pirmūnė, tvarkinga, neprisimenu nei vienos pastabos (jų nebuvo).
Na va iškenčiau iki penktos klasės. Įsikraučiau į kitą gatvę… Susiradau draugų kurie mane labai palaikė, kiekvieną dieną mes kalbėdavom, palydėdavo iki mokyklos kas nesimokė mano mokykloje… Na bet jie nežinojo tai ką žinojo mano klasiokai: Esu vegatarė. Taip aš nevalgau mėsos, visą šeima giminės bandė mane įtikinti, kad pradėčiau, bet aš negaliu… Net pati nežinau kaip. Man yra 12 metų pradėjau nevalgyti nuo 3… Nuo 10 mano organizmas atprato nuo jos ir ja net atmesdavo aš vemdavau… Žinau tai ne į temą bet tiesiog PAPASAKOJAU Tai va kai mano draugai sužinojo jie regavo normaliai kiti atskleidė savo istorijas kiti vėl. Tai va bėgo mėnesiai, ir aš pradėjau rašyti dienorašti tai va po vienos dienos atsirado toks dalykas kaip patyčios. Iš pradžių net patys vaikai nežinojo kodėl jie taip daro. Po kelių savaičių pusė klasės apsiramino, bet vienas liko. Jo vado neminėsiu, nes nesu tokia beširdė… Tai va jis mane mušė apkalbinėjo ir panašiai, po kelių dienų tapau tokia silpna, kad net kiekvieną dieną mokykloje, namie verkdavau. Labai ilgai kenčiau patyčias. Mamai pagailo manęs ir išprašė kad viską papasakočiau, papasakojau ir ji viską išpasakojo auklėtojai. Vieną dieną auklėtoja pasikvietė visą klasę, susėdome į ratą ir auklėtoja kalbėjo ilgai kalbėjo ir atėjo mano eilė pasakoti. Ir pasirodo, kad aš klasės akyse esu DVIVEIDĖ, MELAGĖ, SKUNDIKĖ ir pan. Tai va tada auklėtoja paskambino to berniuko mamai ir jis pasirodo turėjo atsakymą. Jis savo mamai visada pasakojo ,,verkdavo'', kad aš prie jo lendu juokiuosi, vadinu visaip ir pan. Viena mano klasiokė buvo nufilmavusi auklėtojos prašimu kaip jis elgėsi parodėm tėvams ir jie patikėjo manim. Aš sustiprėjau. Klasės manimas vistiek liko toks pat. Bet ai, vistiek svarbu ne tai ką kiti galvoja, o ką galvoji pats.


Norėčiau jums duoti patarimų jai iš jūsų tyčiojasi (dėl patirtų patyčių visai psichologiškai nusilpau, nemokėjau bendrauti, bijojau žmonių ir pan. lankiausi pas pcichologą)


1. Tikėti savimi
2. Nekreipti dėmėsio
3. Pasakyk kaip tau jis atrodo, ir kai jis tau kažką daris tiesiog mintyse pasakyk juk čia toks ir toks nusišipsok ir išeik (man labai padėdavo)
4. Jai niekas nepadės, pasikalbėk su suaugusiu žmogumi…

Atsijungęs

#2 kov. 8, 2015 18:46:51

linksmutis
Registruotas: 2015-03-08
Įrašai: 4

Išsivadavau nuo patyčių

AČIŪ TAU

Atsijungęs

Lentos apačia

Moderatoriaus valdymas

Powered by DjangoBB


PAGRINDINIAI RĖMĖJAI

    • euro.jpg
    • SAIDM.jpg
    • VILNIUS_WHITE_RGB (1).png
    • Western-Union-small.jpg