diskusijos.jpgDiskusijos
Savanorė Neringa: „Vaikų linija“ man suteikė reikalingų žinių apie vaikus ir paauglius, čia radau būrį smagių ir įdomių bendraminčių. Mano vaikai didžiuojasi, kad jų mama yra „Vaikų linijos“ savanorė."

Diskutuok su bendraamžiais

  • Jūs neprisijungęs.

Prisijunk prie diskusijų

Dar neužsiregistravęs? Registruokis čia.

Lentos informacija

Kviečiame Tave prisijungti prie "Vaikų linijos" diskusijų! Čia tu galėsi ne tik pasidalinti savo mintimis ir išgyvenimais su kitais vaikais, bet taip pat kurti Tau svarbias temas, į kurias reaguos Tavo bendraamžiai.

Norėdama(s) įsitraukti į diskusijas – užsiregistruok, susikurdamas savo prisijungimo vardą bei slaptažodį. Registruotis reikia tik pirmą kartą, vėliau galėsi prisijungti su tuo pačiu prisijungimo vardu ir slaptažodžiu. Norime atkreipti Tavo dėmesį, jog tie patys prisijungimo duomenys galioja tiek Pagalbos internetu, tiek Diskusijų skiltyje.

DĖMESIO! 

  1. "Vaikų linijos" diskusijų administratorius pasilieka teisę ištrinti nepagarbius, įžeidžiančius komentarus ir keiksmažodžius.
  2. Diskusijose neleidžiama pateikti asmeninės informacijos - telefonų numerių, elektroninio pašto adresų, gyvenamosios vietos adresų ir kt.

#1 rugs. 1, 2012 12:13:53

Me�t�
Registruotas: 2012-09-01
Įrašai: 7

TĖTIS

Užjaučiu jus labai visas. Artimų netektis tikrai labai skaudi. Prieš 2-3metus mirė mano senelis,kurio net nepažinojau,ir gyvai buvau mačius kai buvau vos metukų gal,bet net ir to neatsimenu. O kas įdomiausia,per laidotuves verkiau,nežinau kodėl.. gal iš jautrumo
Noriu pasakyti,kad visi turėtumėt branginti ką turit,nes niekada negali žinoti,kada jie išeis ir nebegrįš daugiau..

Atsijungęs

#2 rugs. 1, 2012 23:55:57

Ievo�
Registruotas: 2012-08-31
Įrašai: 5

TĖTIS

Prieš kelis mėnesius mirė mano vaikinas. Draugavome 7mėnesius ir manau būtume draugave dar ilgai. Jį nužudė.. Skamba baisiai. Aš net negalėjau jo pamatyti karste, nes jo kūnas nebuvo panašus į tą kūnas kurį aš matydavau.. Bet aš neišliejau nei vienos ašaros. Dabar ateina momentai kai jo pasiilgstu, pasiilgstu jo šypsenos, jo akių, bet suprantu, kad reikia gyventi toliau.. Vakar buvo kaip tik metai kai aš jį pažįstu. Automatiškai pravirkau, bet supratau, kad reikia būti stipriai ir viskas susikolstys gerai. Manau atikrai yra normalu verkit. O aš linkiu tau stiprybės

Atsijungęs

#3 rugpj. 7, 2013 02:50:33

Prettygirl
Registruotas: 2013-08-07
Įrašai: 1

TĖTIS

Aš savo tėčio taip pat netekau. Būdama 8 metų. Patikėk, jau geriau nprisiminti, negu žinoti, jis buvo... Tada dar skaudžiau. Aš prisimenu, kaip jis visad mane su draugais prajuokindavo...

Atsijungęs

#4 rugs. 15, 2015 14:00:17

ArijaPasiilgau
Registruotas: 2015-06-18
Įrašai: 59

TĖTIS

tavo tėtis tau buvo pats nuostabiausias pasaulyje. Neklausyk mamos. Aš netekau savo senelio. Dažnai galvoju - Ei, labas, kaip pas jus danguj? Viskas gerai?…
Man irgi labai sunku. Dar galvoju - bet jis juk cia, stovi jo dvasia salia manes…mane tai siek tiek praliudina, bet tampu stipresne ir suiemu save i valias. Buk stipri ne tik fiziskai, bet ir protiskai - suprask, kas yra gyvenimas, kas yra mirtis, ir kas yra Dievas.

Atsijungęs

#5 saus. 18, 2016 21:43:07

Sanddra
Registruotas: 2016-01-18
Įrašai: 1

TĖTIS

Sveiki. Prieš puse metų netekau tėčio. Vis dar labai sunku ir skaudu. Birželio 01 buvo tėčio gimtadienis po poros dienų jis pateko į ligonine. Išaiškėjo kad atsinaujino vaikystės liga, bet buvo per vėlu operuoti. Su laiku tapi pat buvo pilve išsivystes auglys.. Daktarai nuleisdami skyscius nuo auglio ileido kraujo infekcija. Ir.. Viskas pagreitėjo. Lankiau tėveli ligoninėje, galų gale paskutini karta jį mačiau renimacijoje, visiškai sunykusi ir pririšta prie lovos… Tas vaizdas… Žinoma paprašiau kad atristu, sustiko su manim ir atriso tėveli. Atpažino jis tik vienintelį žmogu.. Mane, savo vienintele dukra.. Jis man pažadėjo kad visomis savo jėgomis lauks mano 15-ojo gimtadienio.. Iki kurio buvo likusios 8-ios dienos.. Butent ta Birzelio 31-osios vakara ejau su drauge i parduotuve ir ivyko avarija.. Mane partrenke masina.. Atsiduriau ligonineje. Zinoma gerai kad dideliu nukentejimu nepatyriau. Tik koja sugipsavo. Kita ryta kai su mama vaziavome duoti parodymu man siaubingai sudure i sirdi.. Po kiek laiko skausmas atslego. Ir štai.. Skambutis mamai… Pranešė kad jo nebėra… Neapsakomas skausmas… Laidotuvėse buvau sugipsuota.. Su ramentais. Daug vaistu ir jokios ramybes… Gimtadienis… Pries 4dienas palaidotas tėvelis, o pati sugipsuota.. Visada prisiminsiu ta 15-a gimtadieni… Ir iki dabar kai man liudna, kai man reikia patarimo ar noriu su kuo pakalbėti, einu į kapines, kalbu lyg ir viena. Bet viena nesijaučiu… Jaučiu kad jis su manimi… Bet man labai jo truksta. Istisai kas vakara verkiu…

Redaguotas Sanddra (saus. 18, 2016 21:43:39)

Atsijungęs

Lentos apačia

Moderatoriaus valdymas

Powered by DjangoBB


PAGRINDINIAI RĖMĖJAI

    • euro.jpg
    • SAIDM.jpg
    • VILNIUS_WHITE_RGB (1).png
    • Western-Union-small.jpg