Saules - atsiprašau??

meda tu cia dbr kam!

Labas…. Man 12 metų, aš netik jaučiuosi tarp draugų atstumta,bet kartais, net ir prie tėvų (mamos) tėčio aš neturiu…Na ir šiaip..Iš manęs nuo pat 4klasės šaipėsi, dabar aš šeštokė, ir viskas aprimo, kai aš jiems pradėjau atsikirtinėti…Aš tiesiog nebeiškenčiau..Na jiems nepatiko mano kvapas, mano rūbai, mano išvaizda, VISKAS! Bet dabar su klasės reikalais viskas tvarkosi..Bet su draugais tikrai ne…Mane visada laiko |“šūdo” vietoj, visada būnu paskutinis variantas, atsarginis variantas, bet norėčiau su kuo nors pakalbėti ta tema..

Labas, man 12 metų, ir man lygiai tas pats, aš turiu gerą šeimą, bet dabar esu uždara, ir nieko nebenoriu. Ir man kiekvieną dieną ateina mintis kažką sau pasidaryti, bet aš bandau nusiraminti ir apie tai negalvoti. Tad ir tu susilaikyk nuo to.

as tai jau zinau kad as pasitraukshu is gyvenimo bet nezinau kodel 2015. 05. 15 nes as nenoriu tokio gyvenimo

****Suprantu, kad gali būti nelengva kalbėti apie sunkius išgyvenimus. Beveik visi kartais susiduriame su tokiais gyvenimo etapais, kuomet atrodo taip sunku, jog net sunku ištverti. Visgi savižudybė – ne išeitis. Kartais vienam sunku susitvarkyti su užklupusiais sunkumais. Noriu padrąsinti kreiptis profesionalios - psichologo pagalbos. Jį gali rasti mokykloje arba poliklinikoje. Arba gali paskambinti į Vaikų liniją 116 111, kur gyvai galėsi aptarti sunkumus ir galimas išeitis.

Redagavo Vaiku_linija (vas. 24, 2015 22:22:43)

man ligej tas pat as nenoriu nieko bet padarysiu ir jau nusprendziau kada

sveika,
Man dabar 12 bet puikiai suprantu kaip jautiesi .Tau nereikia liudeti del to kad draugai saiposi is to kad buni su seima.Is manes seniau irgi tytciodavosi bet viskas susitvarke kai perejau i kita mokykla.Pasikalbek su tuo kuris tave supras.Ir nebijok nes tu nesi viena .

Sveika. Tik nebandyk nieko sau daryti !! as irgi daznai jauciuosi atstumta, o ypac kai atvaziuoja mano kriksto tevai. Tada visi pastovei ant manes rekia saukia ir pyksta, tada as puolu I asaras ir buna sudas atsiprasant. Suprantu kaip jautiesi ir uzjauciu….

Sveiki, net nezinau kodel jums rasau, bet nebezinau ka daryti, man reikia kazkam issipasakoti… Man depresija, net nezinau del ko, tiesiog jauciuosi atstumta ir niekam nereikalinga.. Gyvenu gerai, turiu viska ko noriu, bet kazko truksta.. Turiu draugu, bet pastaruoju metu pasidariau labai uzdara ir su jais beveik nebebendrauju.. Viena panelė pastebejo internete mano įrasus ir suprato, kad man kazkas yra, ji paprašė, kad prižadėčiau nieko sau nepasidaryti, as prizadejau.. Seip nemanau, kad isdrysciau sau kazka pasidaryti, nes pati labai bijau.. Bet ta baime po biski dingsta, ir labai bijau, kad viena diena tai padarysiu,,,Nuolat verkiu uzsidarius vonioje, kad kiti seimos nariai to nepastebetu.. Seip esu optimiste ir visada sypsausi, bet nustojau sypsotis.. Man labai sunku… Naujuosius metus sutikau su artimaisiais, o kiti mano draugai sutiko ne su artimaisiais,o su draugais.. Mane galim ir taip pasakyti isjuoke vien del to, kad as naujuosius metus sutikau su seima, kad neprisigeriau ir panasiai.. Na man tik 13 metų taigi mano nuomone tokiu metu prisigert ir panasiai nera laai geras dalykas ir as tam nepritariu.. Bet bendaamziai is to šaiposi.. Nuolat jauciuosi atstumta ir nereikalinga.. Bijau, labai bijau, kad kazka sau pasidarysiu.. Nebezinau kas esu..