kai sedi ant stogo ir taip galvoji, pazvelk y dangu ir pagalvok, kiek ten yra liudnu padaru … ju ten tikrai yra .. o sjp .. muzika padeda visada

Nepradesiu sakyt jog noriu nusižudyt.. Na gal ir noriu, bet nedrystu to padaryt. Galbut žinot ta jausma kai sedi vakare ant namo stogo ir supranti, kad šiam pasauli nieko nebeturi.. Nebeturi tu kurie tave mylejo, saugojo tave, stovejo už tave.. Kad likai visisikai viena ir visiems dzin ar tu gyveni ar ne.. Nes visiems kuriems rupejai, išejo per anksti..
Nepradekit sakyt jog viskas bus gerai, nes taip nebus..
Keista,kad vienatvė taip pakeičia žmones, nes pakeite ir mane.. Turbut nebežinau kas yra šypsena, kas yra tas jausmas kai tave apkabina mama.. Žinau tik tai kas yra ašaros..
Aš turiu viska ko tik gali noreti žmogus, bet neturiu pačiu svarbiausiu dalyko gyvenime tai yra meilės, džiaugsmo ir artimu žmoniu šilumos.. Begalo megstu bendraut, jeigu kas norit pabendraut parasykit i e-mail (ievavenckute159@gmail.com), Ir tiesiog patarkyt kaip vel pradet šypsotis?