diskusijos.jpgDiskusijos
Savanoris Andrius: „Vaikų linija“ – puiki galimybė realizuoti save ir prisidėti prie bendros visuotinės gerovės. Jaučiuosi lyg sugerčiau įvairius skirtingus jausmus ir iš jų gaminčiau kažką naujo – teigiamo ir pozityvaus.“

Diskutuok su bendraamžiais

  • Jūs neprisijungęs.

Prisijunk prie diskusijų

Dar neužsiregistravęs? Registruokis čia.

Lentos informacija

Kviečiame Tave prisijungti prie "Vaikų linijos" diskusijų! Čia tu galėsi ne tik pasidalinti savo mintimis ir išgyvenimais su kitais vaikais, bet taip pat kurti Tau svarbias temas, į kurias reaguos Tavo bendraamžiai.

Norėdama(s) įsitraukti į diskusijas – užsiregistruok, susikurdamas savo prisijungimo vardą bei slaptažodį. Registruotis reikia tik pirmą kartą, vėliau galėsi prisijungti su tuo pačiu prisijungimo vardu ir slaptažodžiu. Norime atkreipti Tavo dėmesį, jog tie patys prisijungimo duomenys galioja tiek Pagalbos internetu, tiek Diskusijų skiltyje.

DĖMESIO! 

  1. "Vaikų linijos" diskusijų administratorius pasilieka teisę ištrinti nepagarbius, įžeidžiančius komentarus ir keiksmažodžius.
  2. Diskusijose neleidžiama pateikti asmeninės informacijos - telefonų numerių, elektroninio pašto adresų, gyvenamosios vietos adresų ir kt.

#1 kov. 22, 2017 11:21:29

Vaiku_linija
Registruotas: 2014-12-29
Įrašai: 161

Depresija

Justmeee
Sveiki, man 17-ka, esu meniškos prigimties žmogus (kartais man atrodo, kad buvimas menininku - prakeikimas. Nežinau, kodėl, bet kurį laiką jaučiuosi taip blogai, kad net norisi atimti sau gyvybę arba apsigyventi kažkur, kur neegzistuotų jokios problemos ir visi tie vienišumo jausmai. Kiekvieną dieną pastoviai žliumbiu, naktimis visai nemiegu: niekaip negaliu užmigti- visą naktį prasivartau iki ryto, o paskui vaikštau su plyštančia galva ir širdies skausmu. Taip pat dar paskutiniu metu visiškai neturiu apetito (negaliu nė žiūrėt į maistą). O dar už kelių dienų man kalbėjimo įskaita - neįsivaizduoju, kaip tokios būklės būdama dar sugebėsiu išmokt kalbą. Ir viskas, tikriausiai, dėl to, kad jaučiuosi beprotiškai vieniša ir niekam nereikalinga. Po to, kai draugė susirado vaikiną ir mane išmetė, kaip šiukšlę, niekaip negaliu atrasti vidinės ramybės.Anksčiau buvau susiradusi virtualių draugų, tai kuriuo momentu buvo viskas net labai gerai: buvau pamiršusi apie liūdesį ar vienišumo jausmus. Tačiau viskas trūko laikinai - jie pasidarė kažkokie užsiemę savais gyvenimais ir po truputi nustojo man rašyti.Taigi jau supratot, man trūksta to nuoširdaus bendravimo - bet vat - neturiu nė vieno, su kuriuo galėčiau pabendraut ar šiaip.P.s. nežinau, kodėl, bet tai parašius man išties truputi palengvėjo.
Kaip jau minėta anksčiau - savižudybė nėra tinkamas būdas sunkumams spręsti, nes atimdamas gyvybę neleidžia susikurti tokio gyvenimo, kokio norėtum. Noriu paskatinti nelikti vienai ir ieškoti supratimo ir pagalbos - paskambinti arba parašyti į Vaikų liniją, taip pat gali nueiti pas psichologą, kurį gali rasti mokykloje arba gydymo įstaigoje. Sunkumai nesitęsia amžinai, tereikia išlaukti.

Atsijungęs

#2 bal. 7, 2017 14:03:04

VPVmokine
Registruotas: 2017-04-07
Įrašai: 2

Depresija

Justme, aš tave suprantu taip pat jaučiuosi ir aš. Neseniai mano buvusi geriausia draugė iš klasės visai pamiršo apie manę. Su manimi nebesikalbėjo, atsisakydavo su manim sėdėti per pamokas. Dėl to labai nusilpau, bet stengiuosi likti stipri. Patariu rasti tikrą draugą ar tesiok apie tai pasikalbėti su mama. Ta da viska bus gerai :-)

Atsijungęs

Lentos apačia

Moderatoriaus valdymas

Powered by DjangoBB


PAGRINDINIAI RĖMĖJAI

    • euro.jpg
    • SAIDM.jpg
    • VILNIUS_WHITE_RGB (1).png
    • Western-Union-small.jpg