diskusijos.jpgDiskusijos
Savanorė Neringa: „Vaikų linija“ man suteikė reikalingų žinių apie vaikus ir paauglius, čia radau būrį smagių ir įdomių bendraminčių. Mano vaikai didžiuojasi, kad jų mama yra „Vaikų linijos“ savanorė."

Diskutuok su bendraamžiais

  • Jūs neprisijungęs.

Prisijunk prie diskusijų

Dar neužsiregistravęs? Registruokis čia.

Lentos informacija

Kviečiame Tave prisijungti prie "Vaikų linijos" diskusijų! Čia tu galėsi ne tik pasidalinti savo mintimis ir išgyvenimais su kitais vaikais, bet taip pat kurti Tau svarbias temas, į kurias reaguos Tavo bendraamžiai.

Norėdama(s) įsitraukti į diskusijas – užsiregistruok, susikurdamas savo prisijungimo vardą bei slaptažodį. Registruotis reikia tik pirmą kartą, vėliau galėsi prisijungti su tuo pačiu prisijungimo vardu ir slaptažodžiu. Norime atkreipti Tavo dėmesį, jog tie patys prisijungimo duomenys galioja tiek Pagalbos internetu, tiek Diskusijų skiltyje.

DĖMESIO! 

  1. "Vaikų linijos" diskusijų administratorius pasilieka teisę ištrinti nepagarbius, įžeidžiančius komentarus ir keiksmažodžius.
  2. Diskusijose neleidžiama pateikti asmeninės informacijos - telefonų numerių, elektroninio pašto adresų, gyvenamosios vietos adresų ir kt.

Apklausos

Mano istorija.

  •  
    0 votes (0,0%) for: 3. Man nepatiko. (Visiškai naujų patarimų nesužinojau, laiškas neįdomus)
  •  
    2 votes (66,7%) for: 1. Man patiko. (Įtikino, padėjo, gavau naujų patarimų)
  •  
    1 vote (33,3%) for: 2. Nelabai patiko. (Naujų patarimų nesužinojau, bet įdomiai parašyta).

#1 birž. 23, 2016 02:08:28

Tralialialia
Registruotas: 2016-06-18
Įrašai: 3

Mano istorija.

Sveiki,
Nežinau kas skaitys, o galbūt niekas neskaitys ir mano mintys liks pačios sau. Tačiau noriu pakalbėti apie patyčias ir savo gyvenimo istoriją. Pirmiausia pradėsiu nuo savo istorijos ir, kad lengviau suprastumėt ką aš patyriau ir kaip stipriai suprantu žodį PATYČIOS.

Esu Tralialialia (vardo neminėsiu). Man 16m. Man sunku… Nuo pat vaikystės, nuo pat darželio patyriau patyčias. Žinoma… Aš to būdama maža nesupratau. Tiesiog maniau, kad su manimi niekas nenori žaisti, niekas nenori draugauti ir tiek. Nors augau normalioje šeimoje ir buvau graži mergaitė, patyriau patyčias. Kieme neturėdavau draugų, o savo žaislus išdalindavau. Taigi persikraustėme į šį būtą, kuriame dabar gyvenam. Čia pradėjau eiti į pirmą klasę. Patyčios nesiliovė. Neturėjau draugų tiek mokykloj tiek kieme. Mane stumdydavo kieme. Mėgdavo ką nors padaryt ir tiek. Ir tų patyčių vis dar nesupratau… Tačiau atėjus į penktą klasę… Pasikeitė klasiokai… Ir ėmiau patirti milžiniškas psichologines patyčias. Penktoje klasėje jos buvo žiaurios, tačiau apie tai niekam nieko nesakiau. Šeštoje ir septintoje viskas buvo aprimę, tačiau nesiliovė. Ir atėjo mano baisiausi gyvenimo metai… Aštunta klasė. Kai patyriau pačias didžiausias patyčias. Susirgau depresija. Daugybę kartų bandžiau nusižudyt. Bet vis “kažkas” mane apsaugodavo. Ir štai… Prieš kelis mėnesius IKI parduotuvėj apsipirkinėjau. Prie manęs priėjo tie patys bičai, kurie tyčiodavosi. Jie manęs nepraleido. Kai ištrūkau-pabėgau… Bėgau ir verkiau… Viskas grįžo. Ir kai tik vėl viską imu beveik vos prisiminti, kas nors man tai primena… Tai va. Nervuotis aš negaliu, negaliu verkt, nes kitą dieną man bus labai blogai. Ta prasme prasidės milžiniški migrenos priepuoliai ir neatsikelsiu iš lovos. Viską bandau pamiršti ir gyventi toliau. O dėl mano “grožio”, tai po tų visų dalykų aš tiesiog pradėjau galvoti, kad esu bjaurusis ančiukas ir niekam niekada nepatiksiu. Todėl laikau save negražia. Tik kartais… Atsistoju prieš veidrodį. Žiūriu į savo kūną. Glostau odą, plaukus ir galvoju kokia graži esu. Taip baigiasi mano vakaras. Uždengiu veidrodį (naktį bijau miegot prie atidengto veidrodžio) ir užmiegu… 

Taigi… Pirmiausia, nenoriu sulaukti jūsų gailesčio. Man to nereikia. Pasakoju savo istoriją, nes suprantu, kaip kai kuriems iš Jūsų sunku. Žinau, ką reiškia tylėti. Žinau, ką reiškia norėti savo mirties. Žinau, ką reiškia kerštas. Žinau viską… O ypač žinau, kaip sunku verkti. Ir štai mano žodžiai… “Sunkiausia neverkti, sunkiausia verkti taip, kad to niekas niekas neišgirstų”. Galiu pasakyti drąsiai, kad puikiai Jus suprantu, kodėl apie tai nedrįstate prabilti. Sakau iš patirties. Visi psichologai ir socialiniai darbuotojai tą pačią dieną po problemos sprendimo viską apskelbia visai mokyklai, kad tave paliktų ramybėje. Dėl to, nebeliko pasitikėjimo ir tie patarimai “nueik pas psichologą” ar “pakalbėk su suaugusiais” yra labai juokingi, nes juk tu žinai, kad visa tai pasieks kitų ausis. Na, o dabar šiek tiek geresnioji dalis.

Noriu duoti kelis patarimus, kaip visą tai išgyventi:
1. Apie tai galite laisvai kalbėtis ČIA arba parašykite man, galėsime išsikalbėti, nes mano istoriją jau žinot.
2. Kiekvieną vakarą kartokite sau prieš veidrodį, kad esate graži/us. Gal tai skamba ir kvailai, bet patikėkit manim, dabar savimi pasitikiu daug labiau ir imu pradėt įsimylėt savo kūną.
3. Užsiimkite sportu ar veikla, kuri teikia Jums malonumą. Aš bėgioju jau pusę metų ir mano sveikata pagerėjo. Emocinė būsena taip pat.
4. Kai pasidaro sunku išsirėkit, išsiverkit ir tai tikrai padeda. Nuoširdžiai sakau.
5. Jei nutiko taip, kad norite viską baigti prisiminkite artimuosius. Jums jau nebeskaudės, tačiau likę artimieji tai kęs visą gyvenimą, o juk Jūs vargu ar norėtumėt matyt savo brangiausius žmones verkiančius, plyštančiom širdim. Juk patyčios- laikina. Aš pradėjau keisti gyvenimą. Nustojau bendrauti su neigiamais žmonėmis. Ėmiau labiau domėtis nuostabiais šio pasaulio sutvėrimais. Ir jaučiu, kad po truputį viskas pasikeis.

Ir liaukitės manyti, kad esate niekam nereikalingi. Visada prisiminkite mane ir aš Jūsų visada lauksiu ir padėsiu, išklausysiu. Galbūt kartu mes viską išspręsime.

Visada su Jumis- Tralialialia!

Redaguotas Tralialialia (birž. 23, 2016 02:10:24)

Atsijungęs

#2 birž. 23, 2016 09:13:07

viktorijap
Registruotas: 2016-05-10
Įrašai: 203

Mano istorija.

Sveika taralialialia, man taip pat kaip ir tau 16 metų ir istorija panaši, bet norėčiau tau pasakyti, kad jeigu psichologas papasakotų kam nors apie tai ką tu jam/jai pasakei pokalbio metu, tada jis būtų ne psichologas, nes juk tada pažeidžia konfidencialumą, bet yra viena išimtis, kuomet šis asmuo privalo pranešti kitiems, tai yra lada gresia pavojus gyvybei… Nežinau, kaip tau, bet man asmeniškai psichologė labai padėjo, galbūt tu tiesiog, net nebandei nueiti?… Sėkmės tau Jei nori galime susirašinėti

Atsijungęs

#3 birž. 23, 2016 11:57:26

Tralialialia
Registruotas: 2016-06-18
Įrašai: 3

Mano istorija.

Viktorijapa, labai džiaugiuosi, kad perskaitei mano istoriją!!
Savo istorijoje minėjau, kad apie psichologus ir mokyklos socialinius darbuotojus kalbu iš savo patirties. Taip, man teko pas juos lankytis, bet mokykloje. Ir po to, kai apsilankiau ir man teko aiškintis dėl to, kodėl iš manęs tyčiojasi ir aiškintis su tais žmonėmis, kurie iš manęs tyčiojasi. Visa tai buvo paskelbta tą pačią dieną. Tačiau apie tai, kad tuo metu noriu nusižudyti niekas nežinojo. Tad nežinau kokią teisę jie turėjo apie tai kalbėti. Beje, nemanau, kad ir tuo atveju, jei norėčiau nusižudyti, turėtų sužinoti visa mokykla. Taip, tėvai, mokytojai turi žinoti, bet tikrai ne visa mokykla.

Atsijungęs

#4 birž. 24, 2016 00:16:31

Orbita300
Registruotas: 2016-06-18
Įrašai: 7

Mano istorija.

Sveika, aš esu 15m. ir taipogi patyriau patyčias.. taipogi mokykloje ejau pas psichologe ir taipogi tai buvo paskelbta čiut nevisai mokyklai.. na bet eisiu prie esmės
Rugsėjo mėnesį eisiu jau į 9-tą klasę ir begalo bijau patyčiu, bijau, kad vėl viskas kartosis kaip ir anoje mokykloje.. todėl noriu paklaust kaip susirasti draugų naujoje aplinoje, kaip su jais elgtis?

Džiaugiuosi, kad atradai jėgų su kitais pasidalinti sunkiais
išgyvenimais.
Kartais vienam sunku susitvarkyti su užklupusiais sunkumais. Noriu padrąsinti tave kreiptis
psichologinės pagalbos – psichologą gali rasti ne tik mokykloje, bet ir poliklinikoje. Arba gali paskambinti į Vaikų liniją 116 111, kur gyvai galėsi aptarti sunkumus ir galimas išeitis

Redaguotas Vaiku_linija (birž. 24, 2016 09:40:27)

Atsijungęs

#5 birž. 24, 2016 16:58:00

viktorijap
Registruotas: 2016-05-10
Įrašai: 203

Mano istorija.

Tiesą sakai Tralialialia, kažkokie nenormalūs nesugeba laikyt liežuvio už dantų ir skelbia visai mokyklai, bet gerai, kad ne visi tokie

Redaguotas viktorijap (birž. 24, 2016 16:59:36)

Atsijungęs

#6 birž. 25, 2016 02:14:51

Tralialialia
Registruotas: 2016-06-18
Įrašai: 3

Mano istorija.

Sveiki!
Labai džiaugiuosi, kad skaitote mano istoriją ir užduodat Jums rūpimus klausimus. Jei norite labiau atvirai pasikalbėti, tai parašykite man asmeniškai. Na, o dabar norėčiau atsakyt į Jūsų klausimus. Atsakysiu bendrai, nes manau, kad abiems pravers.

Taigi… Patyčias patyriau iki devintos klasės, tačiau atėjus į naują mokyklą (gimnaziją) ir pradėjau eit į devintą klasę viskas pasikeitė. Buvau tokia, kokia esu ir nebandžiau pritapti. Turėjau savo nuomonę ir drąsiai bendravau su kitais. Susiradau draugų, tačiau jų labai daug neturiu. Norėjau viską keisti, tad neslėpiau savo tikrosios asmenybės. Šiuo metu ypač pradėjau gerai sutarti su vaikinais, kas yra gan keista. Beje, stengiuos į tai, ką man sako neigiami žmonės nekreipti dėmesio. Žinote, juos labiausiai nervina, kai nekreipi dėmesio ir tai juos dar labiau žlugdo ir jie tampa ne tokie “kieti” prieš kitus. Dar viena tiesa tai, kad stengiuosi išsiskirti iš tos “pilkos masės” žmonių ir tai tikrai gan sunku, bet nenori būt viskuo nepatenkinta ir nelaiminga. Sulaukiu daug piktų žvilgsnių ar komentarų dėl savo garsios nuomonės ar išvaizdos, bet tai dar labiau skatina mane būti savimi, o tai ir yra svarbiausia. Žinau, sunku. Tačiau žingsnis po žingsnio mes kartu galime viską pakeisti ir aš VISADA būsiu šalia ir VISADA padėsiu kuo galėsiu, išklausysiu. Norėčiau jau kelintą kartą pasikartoti, kad jei nedrįstate parašyti ČIA, rašykite MAN asmeniškai ir PAŽADU, kad apie tai ką Jūs pasakosite NIEKAS nesužinos. (Tikiuosi į Jūsų klausimus atsakiau).

Vaikų linija skatina visus bendrauti ir diskutuoti čia, Vaikų linijos diskusijose.

Redaguotas Vaiku_linija (birž. 27, 2016 14:48:18)

Atsijungęs

#7 birž. 26, 2016 22:05:23

viktorijap
Registruotas: 2016-05-10
Įrašai: 203

Mano istorija.

Iš manęs irgi tyčiojosi, net ir 9 klasėje, aišku stengiausi nekreipti dėmesio, bet tiesiog jaučiausi niekam tikusi… Pykau ant visų, taip pat ant savęs, bet susikaupusį pyktį išliejau sportuodama, taip pat sportavau, kad tie, kurie tyčiojasi, suprastų, kad ne ūgyje yra visa esmė ir baigiantis devintai klasei tie, kurie tyčiojosi, užtilo arba vietoj to pradėjo pavydėti Nesuprantu tokių žmonių, kaip jie, tyčiojasi, o vėliau stengiasi tapti panašūs

Redaguotas viktorijap (birž. 26, 2016 22:07:14)

Atsijungęs

Lentos apačia

Moderatoriaus valdymas

Powered by DjangoBB


PAGRINDINIAI RĖMĖJAI

    • euro.jpg
    • SAIDM.jpg
    • VILNIUS_WHITE_RGB (1).png
    • Western-Union-small.jpg