diskusijos.jpgDiskusijos
Savanorė Milda: „Kiekvienas pokalbis su vaiku yra unikalus. Pokalbiai apie vaikų sunkumus, kuriuose įsiklausoma bei sukuriamas pasitikėjimas, dažnai tirpdo vaiko baimes ir liūdesį, o skambučiai apie smagius dalykus dvigubina džiugesį.“

Diskutuok su bendraamžiais

  • Jūs neprisijungęs.

Prisijunk prie diskusijų

Dar neužsiregistravęs? Registruokis čia.

Lentos informacija

Kviečiame Tave prisijungti prie "Vaikų linijos" diskusijų! Čia tu galėsi ne tik pasidalinti savo mintimis ir išgyvenimais su kitais vaikais, bet taip pat kurti Tau svarbias temas, į kurias reaguos Tavo bendraamžiai.

Norėdama(s) įsitraukti į diskusijas – užsiregistruok, susikurdamas savo prisijungimo vardą bei slaptažodį. Registruotis reikia tik pirmą kartą, vėliau galėsi prisijungti su tuo pačiu prisijungimo vardu ir slaptažodžiu. Norime atkreipti Tavo dėmesį, jog tie patys prisijungimo duomenys galioja tiek Pagalbos internetu, tiek Diskusijų skiltyje.

DĖMESIO! 

  1. "Vaikų linijos" diskusijų administratorius pasilieka teisę ištrinti nepagarbius, įžeidžiančius komentarus ir keiksmažodžius.
  2. Diskusijose neleidžiama pateikti asmeninės informacijos - telefonų numerių, elektroninio pašto adresų, gyvenamosios vietos adresų ir kt.

#1 lapkr. 22, 2016 20:54:46

Whitespider
Registruotas: 2016-11-22
Įrašai: 6

Gelbekite

Nebežinau ką daryti, atrodo nebėra išeities. Nebeturiu energijos, man vis krenta svoris, nemiegu naktim. Liūdesys mane žudo. Kai seniau mokydavaus 10tukais, dabar džiaugiuosi gavusi 5. O mano baimės… aš nebijau vorų, mirties, ar kokių šliužu, slieku, vabzdžių. Aš bijau kalbėti su žmonemis. Ypač prieš didesnį žmonių burį, kartais kai reikia kalbėti prieš klasę, panikos priepuoliai būna. Nekenčiu saves, aš negraži, kvaila… skestu savo mintyse. Kartais su draugais(kurie dabar dažniausiai mane ignoruoja) juokiuosi, nors mirštu iš liūdesio. Kartais galvoju ar kiti irgi taip jaučiasi, nors atrodo, yra linksmiausi žmones. Nenoriu rašyti daugiau apie savo jausmus, nenoriu kitiem skleisti blogos energijos.

Bet aš žinau man reikia pagalbos, bet nežinau iš kur jos gauti, kadangi negaliu kalbėti su žmonėmis. Gal kas žinote ką daryti… nes aš ir vel noriu buti įprasto svorio,žvali,graži(stengiuos buti pozityvi apie save prieš, kaip pasakius, depresija, nors nebuvau gražiausias žmogus. Dabar tai baisu,dabar aš ištinusiais, tamsiais paakiais, išblyškusia oda,nesveikai atrodančiais plaukais,skeletonu esu), vel gauti žmonių dėmsio, pagaliau pradėti kalbėti su žmonėmis.. aš galvoju pradėti paprastais dalykais,kaip nusipirkti raminančios arbatos, nusipirkti gelių(nes niekas manes neramina labiau už geles, prižiurejima jas, ir ta mintis kad jos dabar būtu nuvytusios jei tu jų neprižiurėtum,bent kiek atrodo kad kažkam reikalinga), gal vel pradėti piešti… o, gal net pasidomėt naujais hobiais, nežinau. Mažą pradžią turiu, ką reiks daryti toliau?

Redaguotas Whitespider (lapkr. 22, 2016 20:58:14)

Atsijungęs

#2 lapkr. 23, 2016 16:22:05

monika882
Registruotas: 2015-08-01
Įrašai: 126

Gelbekite

Labas. Aš savęs taip pat nekenčiu iš manęs mokykloje tyčiojasi, bet aš nenuleidžiu galvos einu iškėlusia galva. Ir nekreipiu dėmesio. Suprantu tavo problemą, joje tu minėjei, kad nekenti savęs na o kodėl taip yra? Dar rašei kad esi sau negraži manau tu esi graži. Kiekvienas žmogus yra savaip tobulas. Dar minėjei, kad bijei kalbėti prieš auditoriją. Aš irgi tą baimę turiu. Man kalbant prieš klasę pradeda rankos labai drebėti ir vaikai iš manęs juokiasi. Nieko blogo bijoti kalbėti prieš didelių žmonių grupę. Gal būt eik į būrelį kokį nors kur dažnai turėtum kalbėti prieš didelę auditoriją ir gal būt šitaip įveiksi savo baimę. Nieko nėra neįveikiamo. Gali nueiti pas psichologę pakalbėti gal inai tau padėtų. Na o jei kąnors reikia pristatyti prieš klasę, tu iš anksto susitark su mokytoja, kad galėtum atsiskaityti po pamokos. Gal inai leis. gerk raminamų arbartų, eik pas psichologę. O mama apie tai žino? Pasikalbėk su ja. Tikiuosi bent kažkiek padėjau. Sėkmės

Atsijungęs

#3 lapkr. 23, 2016 17:56:29

Whitespider
Registruotas: 2016-11-22
Įrašai: 6

Gelbekite

Monika!! Labai ačiū už atsakymą, bet kaip sakiau aš negaliu kalbėti su žmonėmis, ypač nepažystamais… todel del psichologes-ne… mama nežino, bet tik del to nes aš nemoku jai to pasakyti. Ir skambėtu gan juokingai. Kartais buna, sako tu negalvok kad aš nesuprantu kaip tu jautiesi. Bet aš ir galvoju kad nesupranta… galiu sakyti ji nieko nežino apie mane už namų ribos. Aš stengiuosi vengti kalbėt su ja visai

Atsijungęs

#4 gruod. 1, 2016 20:38:01

VisaiNesvarbu
Registruotas: 2016-10-14
Įrašai: 49

Gelbekite

As vos ne tokia pati kaip tu! Kalbeti su zmonem man tragedija, esu ziauriai drovi, o su draugais, visad tenka apsimetineti, kad as laiminga, juoktis, nes poto pradeda klausineti, kas blogai, o kalbeti tiesiog nenoriu, tevams irgi nepasakoju nieko, o pscihologei tai tuo labiau,
atrodai labai panasi i mane ^^

Atsijungęs

#5 gruod. 1, 2016 21:22:41

Rusnia5
Registruotas: 2016-03-07
Įrašai: 430

Gelbekite

Man irgi tas pats, kaip tau VisaiNesvarbu.
Na, tik aisku, as viska papasakoju psichologei.
As irgi drovi.
Whitespider, o gal tu sergi depresija ?
Cia tik klausiu.

Atsijungęs

#6 gruod. 3, 2016 13:07:01

monika882
Registruotas: 2015-08-01
Įrašai: 126

Gelbekite

Na o kodėl tu vengi kalbėti su mama? Argi mama neturėtų žinoti visas tavo paslaptis ir būti geriausia draugė? Mama ir turi žinoti viską apie savo vaiką. Tu vieną vakarą atsisėsk prie jos ir nors ir kaip tai juokingai skambėtų viską papasakok juk blogiau nebus. Manau kad tikrai supras. Aš manau tikrai mama tau gali padėti bet turi netylėti ir jai viską papasakoti.

Atsijungęs

Lentos apačia

Moderatoriaus valdymas

Powered by DjangoBB


PAGRINDINIAI RĖMĖJAI

    • euro.jpg
    • SAIDM.jpg
    • VILNIUS_WHITE_RGB (1).png
    • Western-Union-small.jpg