15foto.jpg
Prezidentė Dalia Grybauskaitė: „Nacionalinė kampanija „BE PATYČIŲ” padeda apsaugoti ir išgelbėti Lietuvos vaikus. Kviečiu visus prisijungti prie šios akcijos! Juk kiekvienas atsakytas skambutis – tai išgirstas pagalbos prašymas.“

MŪSŲ NAUJIENOS

E-bendravimo iššūkiai ir kaip juos įveikti

2020-04-07 15:16:42

Karantino metu mokymosi procesas ir bendravimas persikėlė į internetą. Nuotolinis bendravimas gali būti įdomi patirtis, tačiau taip bendraujant galima susidurti ir su nemaloniomis patirtimis ar skaudinančiu elgesiu. Kaip to išvengti? Siūlome keletą patarimų vaikams, mokytojams ir tėvams.

 

Kuo skiriasi e-bendravimas nuo fizinio buvimo vienoje erdvėje?

 

-          Bendraudami nuotoliniu būdu, prarandame didelę dalį neverbalinės informacijos: nuo kūno kalbos iki veido išraiškų, o jei susirašinėjame – net ir balso tonas lieka tik mūsų interpretacijai. Tuos pačius sakinius galime perskaityti taip, kad jie gali skambėti ir paguodžiančiai, ir kaip tikras įžeidimas.

 

-          Didesnė laisvė, o kartais – susikaustymas. Bendraudami internetu ir ypač nematydami kito žmogaus, galime jaustis laisviau, lengviau dėlioti mintis, kartais ryžtis pasakyti dalykus, kurių niekada neišdrįstume pasakyti gyvai (nuo šiltų iki bjaurių žodžių). Pasitaiko ir priešingas variantas: žinutę perrašome keliasdešimt kartų, perskaitome įvairiomis intonacijomis ir taisome vėl ir vėl, kartais taip ir neišsiųsdami.

 

-          Nykstančios ribos. Internetas yra beribis – skelbia reklamos. Neretai su tuo beribiškumu ir mūsų e-bendravimo ribos pradeda nykti. Nuo to, per kiek laiko tikimės sulaukti atsakymo, iki to, kuriuo metu galime komunikuoti. Išsiuntę žinutę, tikimės atsakymo tuoj pat, programos leidžia matyti, ar kiti žmonės tuo metu yra pasiekiami, ar perskaitė mūsų žinutę – dažniausiai žalias apskritimas leidžia manyti, kad kitas tik ir laukia žinių iš mūsų. O kai iš karto nesulaukiame atsakymo – kyla pyktis, nusivylimas, nerimas.

 

Kaip išvengti nemalonių patirčių, bendraujant nuotoliniu būdu?

 

Mokiniams:

 

-          Jei žinutė ar komentaras kelia stiprius jausmus, pavyzdžiui, pyktį, liūdesį, galima pasitikslinti ir perklausti, ar teisingai supratote žinutės turinį.

 

-          Bendraujant nuotoliniu būdu, sunkiau suprasti ir pajausti, kokią reakciją gali sukelti mūsų žodžiai. Labai svarbu nepamiršti bendrauti pagarbiai.

 

-          Jei abejojame, ar žinutė tinkama siųsti, užduokime sau klausimą – ar tą patį pasakyčiau žmogui „gyvai“? Ar žinutėje nėra žeidžiančio turinio?

 

Mokytojams:

 

-          Svarbiausia susitarimai ir aiškios ribos. Kartu su mokiniais galite aptarti, kaip komunikuosite, per kiek laiko mokiniai gali tikėtis jūsų atsakymo, koks bendravimas priimtinas, o koks ne.

 

-          Susitarimas dėl laiko. Dirbant nuotoliniu būdu, laiko rėmai gali išnykti ir klausimų, žinučių ar pan. galite sulaukti bet kuriuo metu. Svarbu apsibrėžti darbo valandas, o kitu metu pasistenkite nesitikrinti darbui skirtų nuotolinių bendravimo įrankių. Kad būtų lengviau, galima turėti atskirtas darbines ir asmenines socialinių tinklų paskyras.

 

-          Susidūrus su netinkamu elgesiu, svarbu aiškiai įvardinti, koks tai elgesys, atspindėti jausmus ir emocijas, paaiškinti, kad toks elgesys nebus toleruojamas.

 

 Tėvams:

 

-            Domėkitės, ką jūsų vaikas veikia internete, kaip jam sekasi bendrauti su mokytojais ir bendraamžiais.

 

-         Galite perklausti, kaip sekasi priprasti prie naujų mokymosi sąlygų? Su kokias sunkumais susiduria? Galite drauge pagalvoti, kas padėtų tuos sunkumus išspręsti.

 

-          Jei kyla įtarimų, kad vaikas gali susidurti su netinkamu elgesiu internete, daugiau informacijos apie tai galite rasti: internete.bepatyciu.lt

Atgal

PAGRINDINIAI RĖMĖJAI

    • Paveiksliukas - euro.jpg
    • JRD.jpg
    • VILNIUS_WHITE_RGB (1).png 
    • Paveiksliukas - WU_Foundation.jpg
    •  Dabar logotipas