Apie savanorystę girdėjau – čia daugiau gauni nei duodi. Man ši linija yra apie virsmą, bendrystę, apie žmones, kurie mane čia supa – mes visi tokie skirtingi. Apie ramybę, apie gebėjimą išgirsti, apie saugią vietą, kur galiu pabūti ir priimti kitą, apie įvairias mano gyvenimo patirtis: sunkiąsias – kėlėme kartu, ir man atrodančias nereikšmingomis, bet jos padėjo kitiems. Vaikai čia būna visokie, bet dažniausiai tikri. Kartais sunku, nejauku, atvira, pikta, jautru ar ilgu, bet po pokalbių skambinantys padėkoja ir atsisveikina, o dėkingumas aplanko mane ir mano kolegas. Neretai jaučiuosi privilegijuotas pabuvoti vaikų kasdieniuose potyriuose. Vaikų linija man dar kartą priminė, kad brangiausi dalykai – nemokami.

Pradėjau savanoriauti ieškodama savirealizacijos, papildomos veiklos ir prasmės. Žinoma, sužinojus apie tokią savanorystę, paskatino ir noras padėti vaikams, kurie dėl įvairių priežasčių negali kitiems išsikalbėti, o Vaikų linijoje jaučiasi saugūs. To man pačiai labai trūko vaikystėje, paauglystėje.

Kai dar savanoriavau organizacijoje „Niekieno vaikai“ ir lankydavau vaikus psichiatrijos skyriuje, matydavau jų įvairių, su savo elgesiu, garsais, tyla, reakcijomis. Ir tuo pat metu Vaikų linijoje sulaukdavau panašių skambučių, tos dvi praktikos labai padėjo man suprasti juos ir kantriai leisti būti savimi. Didžiulė prasmė savanoriauti, kai išgirsti pasakymą: „aš skambinu į Vaikų linija galvodama, kad iš manęs atimsi peilį“. Savanoriaudama pajaučiu, kokį turiu gražų gyvenimą, nuostabią šeimą, sutikau daug naujų puikių žmonių, čia puiki bendruomenė, daug naujų žinių, veiklų ❤️

Vaikų linija man yra vieta, kurioje kiekvienas gali jaustis priimtas ir išklausytas, vieta, kurioje nuolatos sklinda pozityvumas ir palaikymas vienas kitam. Savanoriaudama Vaikų linijoje jaučiuosi padedanti vaikams, kurie neturi su kuo pasidalinti savo džiaugsmais ar patiriamais sunkumais. Ši savanorystė teikia man didžiulę prasmę padėti, išklausyti ir tiesiog būti kartu su vaikais, kai jiems to reikia.

Vaikų linija man buvo iššūkis sau pačiam. Išmokt, sužinot, sugebėt. Dabar tai yra vieta, jungianti bendraminčius, žmones, kurie duodami jaučiasi geriau nei imdami. Važiuodamas į susitikimus visuomet žinau, kad nesvarbu kokia nuotaika yra tą dieną ar kaip jaučiuosi, visuomet po susitikimo liks teigiama emocija. Budėjimas prie telefono jau tapo tam tikra rutina, gyvenimo dalis, be kurios jau būtų keista. Kaip ir visiems, taip ir man kartais kyla klausimas, ką aš čia darau, kai tenka atsiliepinėti vien tik į testuojančius skambučius, bet viskas stoja į savo vietas po konsultacinio pokalbio. Tada supranti, kad keli ragelį ne veltui ir vaikas, buvęs kitame ragelio gale, dabar jaučiasi geriau. Neapsakomas džiaugsmas tai suvokti.

Į Vaikų liniją atėjau maždaug prieš penkerius metus, vedama noro dalį savo laisvalaikio skirti prasmingai veiklai: vaikams ir paaugliams, kurie tam tikru momentu nori būti išgirsti, bet neturi su kuo pasikalbėti. Pati auginau vaikus ir suprantu, kad jie gali būti išdykę, linksmi, pikti, liūdni, bet visi nori būti išklausyti. Vaikų linijoje radau puikią bendruomenę, susipažinau su įvairiais žmonėmis, o kai kurie iš jų tapo gerais draugais. Man ši savanorystė yra proga prisidėti prie jaunimo emocinės sveikatos gerinimo, o parengiamųjų kursų dėka išmokau geriau suprasti kitus, nepatarinėti, kai to nereikia ir kartu ieškoti sprendimų. Savanoriaudama ne tik padedu vaikams ir paaugliams, bet ir pati pasisemiu gerų emocijų priklausydama šauniai bendruomenei bei turiningai leisdama laiką.

Aš Vaikų liniją suvokiu kaip viltį vaikams. Kartais atrodo, kad mums, suaugusiems, reikia pasikalbėti su kažkuo ir pasidaro lengviau, o vaikai dažnai lieka neišklausyti, neišgirsti. Todėl matau, kad čia savanoriai daro labai reikšmingą ir prasmingą darbą. Ir visai nesvarbu, kokiais klausimais skambina vaikai – jie bus išklausyti ir suprasti. Pati po budėjimų vis permąstau, kiek mes daug nežinome, kaip užsiverčiame savo problemose ir galvojam, kad MUMS sunkiausia dabar. Savanoriaudama suprantu, kad visi mes žmonės ir visi turime sunkumų, net ir vaikai jų turi ir juos savaip išgyvena.

Darniai funkcionuojančiose šeimose jos nariai kartais geba savarankiškai spręsti kilusius sunkumus, turi artimųjų ratą arba kreipiasi į specialistus, kurie gali padėti. Neretai vaikas, paauglys, kuris kreipiasi į Vaikų liniją, būna vienas, apimtas gal skausmingų išgyvenimų, gal įvairių sunkių jausmų (gėdos, kaltės, baimės, pykčio, vienišumo t. t.), su kuriais sunku išbūti, o galbūt stovi ant savižudybės slenksčio. Kartais tereikia pabūti kartu, išsikalbėti be jokių išsamesnių paaiškinimų ir teisinimosi, būti išklausytam ir priimtam be jokių išankstinių nuostatų ar vertinančio požiūrio.

Vaikų linija, visų pirma, man yra bendruomenė, kuriai rūpi. Ko gero, įprastai vakarus leisčiau naršydama socialiniuose tinkluose, o dabar mano naudojimasis internetu tapo itin prasminga veikla. Į Vaikų liniją rašantiems vaikams ir paaugliams emocinė parama yra labai reikalinga – tą įrodo jų padėkos, o ką jau kalbėti apie išgelbėtas gyvybes. Didžiulė vertybė yra rūpinimasis kitais, tuo pačiu nepamirštant ir savęs.Savanorystės Vaikų linijoje nauda man neabejotina: savirealizacijos galimybės, įgytos papildomos žinios ir įgūdžiai (ypač pagerėjo bendravimo įgūdžiai); pagalba kitam didina reikalingumo ir priklausymo grupei jausmus; plečiasi akiratis, nes susipažįstu su įvairiais žmonėmis; įvedė struktūros gyvenime ir pagerino laiko vadybos įgūdžius, skatina pareigos ir atsakomybės jausmus; didina dopamino ir endorfinų kiekį.Net ir didžiausia kelionė prasideda nuo mažo žingsnio. Tad linkiu išdrįsti jį žengti – parašyti Vaikų linijai ar tapti jos savanoriu.

Man Vaikų linija yra nemaža laisvalaikio dalis – bent keli vakarai per savaitę dedikuoti ne tik pokalbiams su vaikais ir paaugliais, bet ir asmeniniam tobulėjimui gilinantis į įvairias aktualias temas, padedant pradedantiesiems savanoriams mokytis ir tobulėti. Tai yra tas aktyvusis, prasmingasis laisvalaikis, kuris leidžia laikui neištirpti, nepranykti į niekur. Jaučiu, kad reguliariai skirdama savo laiką savanorystei, atiduodu tam tikrą socialinę duoklę visuomenei, kurios dalis esu ir dar labiau jaučiuosi būtent dėl savanorystės Vaikų linijoje.