Šis testas padės tau apmąstyti, kokia atmosfera vyrauja tavo klasėje – ar joje daugiau palaikymo, o gal pasitaiko patyčių ar atstūmimo.
Kaip tu šiandien
jautiesi?
Ramiai
Džiugiai
Piktai
Liūdnai
Neramiai
Vienišai
Ramiai
Ramybė gali būti nuostabus jausmas – tuomet atrodo, kad viskas yra tiesiog gerai. O kartais ramybės gali atrodyti per daug – gal net nuobodu, kai taip ramu?.. Ar norėtum pasikalbėti, kokia tavo ramybė šiandien?
Džiugiai
Džiaugtis gali dėl pačių įvairiausių dalykų. Ir mažų, kasdienių, pvz., skanių pietų, malonaus pokalbio su draugu/e, ir didelių – kad ir puikiai išlaikyto egzamino.
Neretai džiaugsmas suteikia energijos ir motyvacijos, viduje būna šilta, gera, norisi šypsotis, bendrauti su kitais. Tačiau kartais džiaugsmo jausmas būna santūrus ir nedrąsus, atrodo – tarsi nenusipelnei jaustis džiugiai. Jeigu nori apie tai pasikalbėti, skambink ar rašyk Vaikų linijai.
Neretai džiaugsmas suteikia energijos ir motyvacijos, viduje būna šilta, gera, norisi šypsotis, bendrauti su kitais. Tačiau kartais džiaugsmo jausmas būna santūrus ir nedrąsus, atrodo – tarsi nenusipelnei jaustis džiugiai. Jeigu nori apie tai pasikalbėti, skambink ar rašyk Vaikų linijai.
Piktai
Pyktis yra stipri emocija, kurią gali būti sunku suvaldyti. Tačiau žinok, kad net ir tada, kai esi labai pikta/s – galima rasti saugių būdų šį jausmą išreikšti.
Pasikalbėk su Vaikų linijos savanoriu apie tai, kas šiandien sukėlė tau pyktį.
Pasikalbėk su Vaikų linijos savanoriu apie tai, kas šiandien sukėlė tau pyktį.
Liūdnai
Liūdesys gali būti trumpas – pavyzdžiui, kai susiduri su kokia nors nedidele nesėkme. Bet gali būti didelis tarytum visa apimantis rūkas – kai ilgą laiką jauti, kad nepavyksta susidoroti su kokiais nors sunkumais. Kartais, kai liūdna, norisi pabūti vienam / vienai. O kartais verta apie liūdesį su kuo nors pasikalbėti. Pasikalbėk su mumis.
Neramiai
Kartais atrodo, kad nerimas užvaldo visą tavo kūną ir mintis – suka pilvą, prakaituoja delnai, o mintyse šaukte šaukia – „bėk iš šios situacijos!“. Tačiau kaskart įveikus nerimą keliančią situaciją – tampa drąsiau ir jautiesi stipresnis/ė. Pasikalbėkime apie tai.
Vienišai
Patarimai
Atrask aktualios informacijos tau rūpimais klausimais
Kai susiduriame su labai stipriu nerimu arba baime, mūsų organizmas gali labai jautriai į tai sureaguoti ir parodyti tokių reakcijų į nerimą, kurių mes visiškai nesitikėjome ir net negalėjome numanyti. Tokios stiprios reakcijos vadinamos panikos priepuoliais arba paniko atakomis.
Kas yra netekties jausmas? Išties sudėtinga apsakyti – kaip apibūdinti jausmą, kai tarsi tuščia viduje. Pats pavadinimas labai taikliai pateikia užuominą: netektis – tai, ką išgyvename, kai kažko netenkame.
Baimė – tai jausmas, kuris gali užklupti visai netikėtai ir lygiai taip pat netikėtai pradingti. Bet gali ir užsibūti. Nesvarbu, ar baimę jaučiame trumpesnį ar ilgesnį laiką – buvimas su ja labai sekina, vargina ir neleidžia mums užsiimti įprastomis veiklomis, tarsi užgožia kitus jausmus, trukdo ramiai mąstyti.
Mes visi gyvenime susiduriame su įvairiais sunkiais jausmais, tačiau kartais tokie jausmai gali būti ypač stiprūs ir varginantys, būna sunku su tuo tvarkytis.
Galbūt pats nepatiri patyčių, bet pažįsti skriaudžiamą vaiką ir svarstai, ar galėtumei ką nors pakeisti. Tikrai taip! Tu gali padėti sustabdyti patyčias.
Turėti brolį ar sesę gali būti puikus patyrimas, o gali atrodyti kaip nuolatinė kančia. Taip jau yra, kad brolių ir seserų mes negalime pasirinkti – jie tiesiog yra mūsų šeimos nariai.
Konfliktai tarp draugų yra neišvengiama kiekvienų santykių dalis, nes skirtingi požiūriai, poreikiai ar emocijos gali sukelti nesutarimų. O išbūti nesutarimuose yra nelengva, nes jie kelia įtampą, neretai ir pyktį.
Ar jauti, kad esi tau svarbių žmonių dažnai žeminama/s, ignoruojama/s ar kritikuojama/s? Jei taip – greičiausiai patiri emocinę prievartą. Tai nėra tavo kaltė ir toks elgesys nėra normalus.
Naujienos
Naujausia informacija ir renginiai
Ar frazės „berniukai neverkia“, „mergaitės per jautrios“, „čia tik paauglystė“ tėra nekalti posakiai? O gal jie formuoja tai, kaip vaikai supranta save, savo emocijas ir tai, ar apskritai verta prašyti pagalbos?
Vaikų linijos duomenys rodo, kad emocinės paramos dažniau ieško berniukai nei mergaitės. Organizacija siekia užtikrinti, kad pagalba būtų atpažįstama ir prieinama kiekvienam vaikui – nepriklausomai nuo lyties ar tapatybės.
Vaikų linija tapo pirmąja organizacija Lietuvoje, gavusia patikimo pranešėjo statusą, leidžiantį greičiau reaguoti į vaikams žalingą turinį internete. Augant elektroninių patyčių mastui, ši iniciatyva suteiks galimybę ne tik išklausyti, bet ir efektyviau apsaugoti vaikus skaitmeninėje erdvėje.
Nori padėti išklausyti vaikus ir paauglius?
Ieškai prasmingos veiklos?
Sieki naujų žinių?
Vertini naujus įgūdžius, kurie praverčia visose gyvenimo situacijose?
Savanorių istorijos
Į Vaikų liniją savanoriauti atėjau be jokių lūkesčių, o savo sprendimo teisingumu įsitikinu kasdien, jau beveik 10 metų (nuo 2015 m.) būdama joje.
Isimena nuoširdūs „ačiū“ ir visi sunkumai bei džiaugsmai, kuriuos išgyvena vaikai.
Tai labai tikra.
Visiškai to nesitikėdama labai daug išminties gavau – tai padeda visose gyvenimo srityse. Supratau, kad svarbiausia yra atidžiai klausyti, gilintis į kiekvieną žodį ir nežarstyti patarimų. Kiekvienas galime rasti sprendimus, jei tik turime šalia supratingą klausytoją.
Labiausiai įsimena vaikų padėkos už pokalbį, prisipažinimai, kad jaučiasi geriau, nusiramino.
Kiekvienas turime 24 val. per parą, kurias paskirstome tam, kas mums svarbu. Aš pasirinkau savanorystę Vaikų linijoje. Po kiekvieno budėjimo jaučiuosi vis labiau motyvuota, nes žinau, kad kai kažkam reikėjo – buvau šalia.
Padėkite mums
išklausyti vaikus!
Jūsų parama Vaikų linijai leis paruošti daugiau naujų savanorių konsultantų, padės jau budintiems konsultantams atnaujinti žinias ir sustiprinti motyvaciją budėti daugiau ir ilgiau. Taip su Jūsų pagalba galėsime išklausyti daugiau sunkumus išgyvenančių vaikų ir paauglių!
