Marija987
Žinai, kai aš buvau 9 klasėje, dėl klasiokų patyčių, tokių kaip: stumdymas į sieną, fotografavimas ir nuotraukų koregavimas, apkalbinėjimas, šmeižimas, bandžiau nusižudyti… Beveik pavyko… Bet, manau, kad svarbiausia turėti žmogų, kuriuo gali pasitikėti. Papasakok jam apie savo išgyvenimus… Pabandyk neklausyti ką jie sako. Juk jie tau niekas, o be to… Žmogus, kuris iš tavęs tyčiojasi tavo dėmesio nevertas - jis dvasinis ubagas…

Džiaugiuosi, kad daliniesi savo išgyvenimais ir patarimais, kaip nugalėti sunkumus. Išties, niekas neturi teisės tyčiotis. Deja, kartais be suaugusiųjų žmonių įsikišimo patyčių nepavyksta nutraukti. Kai tokia situacija tęsiasi, išties svarbu pasikalbėti su žmogumi, kuriuo pasitiki, galbūt savo tėvais, auklėtoja, mėgstama mokytoja ar mokyklos socialine darbuotoja ar psichologe. Nes savižudybė nėra išeitis, ji užbaigia ne tik tai, kas skaudu, o visą gyvenimą ir visas galimybes. Noras nusižudyti dažniausiai rodo, jog susiduri su nepakeliama našta ir svarbu atrasti stiprybės ieškoti, kas padėtų ją palengvinti. Tai gali būti žmogus kuriuo pasitiki, arba skambutis ar laiškas Vaikų linijai 11611, svarbu nelikti vienai su savo skausmu.

Žinai, kai aš buvau 9 klasėje, dėl klasiokų patyčių, tokių kaip: stumdymas į sieną, fotografavimas ir nuotraukų koregavimas, apkalbinėjimas, šmeižimas, bandžiau nusižudyti… Beveik pavyko… Bet, manau, kad svarbiausia turėti žmogų, kuriuo gali pasitikėti. Papasakok jam apie savo išgyvenimus… Pabandyk neklausyti ką jie sako. Juk jie tau niekas, o be to… Žmogus, kuris iš tavęs tyčiojasi tavo dėmesio nevertas - jis dvasinis ubagas…

Žinai, kai aš buvau 9 klasėje, dėl klasiokų patyčių, tokių kaip: stumdymas į sieną, fotografavimas ir nuotraukų koregavimas, apkalbinėjimas, šmeižimas, bandžiau nusižudyti… Beveik pavyko… Bet, manau, kad svarbiausia turėti žmogų, kuriuo gali pasitikėti. Papasakok jam apie savo išgyvenimus… Pabandyk neklausyti ką jie sako. Juk jie tau niekas, o be to… Žmogus, kuris iš tavęs tyčiojasi tavo dėmesio nevertas - jis dvasinis ubagas…

Einu į 9 klasę, bet tikrai nemanau, kad jau yra tas amžius kalbėti viešai apie tokius dalykus ir elgtis kaip suaugusiam žmogui..

Sveiki, mokykloje jaučiu emocinę prievartą, esu klasėje nemėgstama.. Esu nedrąsi asmenybė mokykloje, nes ten jaučiuosi nepritapusi. Visi klasiokai įsivaizduoja esantys jau subrendę, kalba apie suaugusiųjų temas ir t.t.. Man net nesinori tokių temų klausytis, o apie kalbėjimą tokiomis temomis net nėra kalbos.. Būna tokių situacijų kai visi sėdime klasėje ir kuris nors pradeda ant manęs stumti, kalbėti tokias nesąmones kurias išgirdusi aš pati nustembu.. Patarkite kaip atsikratyti emocinės prievartos ir patyčių mokykloje.. Ačiū jums