• Vaikų linijos Facebook puslapis
  • Vaikų linijos Instagram puslapis
  • Vaikų linijos Linkedin puslapis
  • Vaikų linijos Youtube kanalass
Pokalbiai internetu Vaikų linijoje
116 111 PAGALBA TELEFONU

Pykti galima! Tik kaip savo pyktį suvaldyti?

Pykti galima! Tik kaip savo pyktį suvaldyti?

Pyktis yra natūrali visų žmonių patiriama emocija, kuri veikia tarsi apsaugos sistema – įspėja mus, kad tai, kas šiuo metu vyksta, mums yra nepriimtina.

Pykčio emocija dažnai kyla, kai mums kliudoma patenkinti svarbų poreikį ar norą, kai esame nusivylę situacija ar savo bei kitų asmenų veiksmais. Kartais pyktį galime jausti, atrodo, visai be priežasties. Visais atvejais svarbu neslopinti pykčio, o stengtis jį suprasti ir saugiai išreikšti. Jei jauti, kad neturi su kuo pasišnekėti apie šią emociją, atsimink, kad visada gali kreiptis į Vaikų linijos savanorius.

Kodėl mes pykstame?

Yra daugybė priežasčių dėl ko galime jausti pyktį. Kiekvienas iš mūsų turi savo dirgiklių, kurie iššaukia šią emociją. Vieni dažniausiai pasitaikančių yra šie:

  • Išgąstis ar jausmas, kad esi užpultas
  • Nusivylimo, gėdos, įtampos ar bejėgystės jausmas
  • Jausmas, kad esi nesuprastas arba kad su tavimi neteisingai elgiamasi
  • Patyčios, diskriminacija ar prievarta
  • Nepasitikėjimas savimi ir žema savigarba
  • Savo jausmų nesupratimas ar negebėjimas jų iškomunikuoti
  • Fizinės ir psichinės sveikatos problemos
  • Pyktis dėl pasaulyje vykstančių dalykų, pavyzdžiui, rasizmo, karo, klimato kaitos

Tu gali jausti pyktį dėl priežasčių, kurių nėra šiame sąraše, arba pykti ir nežinoti kodėl. Pyktį gali sukelti praeities įvykiai, kurie šiuo metu nėra aiškiai suvokti. Tavo pyktis taip pat gali būti susijęs su brendimo metu vykstančiais pokyčiais ar hormonais.

Kas vyksta su mano kūnu, kai pykstu?

Tikriausiai jau pastebėjai, kad kilus jausmams – jaučiame įvairius pojūčius savo kūne. Taip yra todėl, kad mūsų emocinės reakcijos visų pirma prasideda mūsų smegenyse – tai jos paruošia mūsų kūną veiksmui, susijusiam su kylančia emocija. Pagrindinės smegenų dalys, dalyvaujančios reguliuojant emocijas – migdolinis kūnas ir prieškaktinė žievė.

Prieškaktinė žievė veikia planuojant ir priimant sprendimus.

Įprastai kai mes kažką svarstome, analizuojame ir priimame sprendimus – veikia prieškaktinė smegenų žievė. Tačiau kai kyla stiprios emocijos – mums į pagalbą atskuba „sargyboje budintis“ migdolinis kūnas ir skatina kūną veikti.

Migdolinis kūnas – kaip koks sargybinis budi ir reaguoja į pavojų, tam kad mus apsaugotų.

Pyktį migdolinis kūnas suvokia kaip įspėjimą apie grėsmę, kurį gavęs siunčia kūnui signalą nieko nepaisyti ir veikti greitai, negalvojant apie pasekmes. Migdolinis kūnas skatina mus reaguoti į tai, ką laiko „pavojumi“, net jei realaus pavojaus iš tikrųjų nėra. Štai dėl ko apimti stipraus pykčio galime pasakyti ar padaryti dalykus dėl kurių vėliau gailimės. Džiugi naujiena ta, kad galime išmokti atpažinti kūno ženklus, rodančius, kad štai tuoj tuoj imsim ir „sprogsim“ ir sulėtinti ar sustabdyti šį procesą. Tai gali mums suteikti laiko pagalvoti, kaip norime reaguoti į situaciją.

Kokie kūno ženklai išduoda, kad jaučiame pyktį:

Kada pyktis tampa problema?

Pyktis problema tampa tik tada, kai negalime jo saugiai išreikšti ir jis tampa nevaldomas. Štai keletas pavyzdžių:
Gali būti baisu, kai pyktis perima situacijos kontrolę, tačiau tu gali išmokti saugių būdų valdyti pyktį.

Patarimai

Užvaldžius pykčio emocijai gali būti sunku nusiraminti, tačiau tu gali pabandyti atidėti savo reakciją vėlesniam laikui. Papildomo laiko skyrimas tarp kilusios emocijos ir reakcijos gali padėti nusiraminti ir atgauti kontrolę. Štai keletas pasiūlymų:

1

Priimk savo jausmą.

Pasakyk sau „Šiuo metu aš jaučiuosi pikta/s“ ir neskubėk atsakyti į klausimą, kodėl šiuo metu taip jautiesi.

2

Pasišalink iš situacijos, kurioje esi tuo metu.

Išeik į kitą kambarį ar atsijunk, jei situacija vyksta internetinėje erdvėje.

3

Susikoncentruok į kvėpavimą

. Kvėpuok lėtai ir giliai. Įkvėpk per nosį, iškvėpk per burną (jei šalia savęs turi telefoną, gali pasinaudoti programėlėmis, kuriose yra kvėpavimo pratimų pvz. „Ramu“).

4

Lėtai suskaičiuok nuo 1 iki 10

– jei po pirmo karto pyktis vis dar stiprus, pamėgink dar kartą skaičiuoti.

5

Susikoncentruok į tai, kas šiuo metu yra aplink tave

– kitaip tariant, nukreipk dėmesį. Mintyse išvardyk 5 dalykus, kuriuos gali pamatyti, 4 dalykus, kuriuos gali paliesti, 3 dalykus, kuriuos gali išgirsti, 2 dalykus, kuriuos gali užuosti ir vieną dalyką, kurį gali paragauti.

6

Gali turėti daiktą,

kuris padeda tau nurimti, pavyzdžiui, streso kamuoliuką.

Jei įmanoma, pabandyk atsitraukti ir šiek tiek palaukti prieš bandant susidoroti su situacija, kuri tave supykdė. Veikdama/s tai, kas tave fiziškai ar emociškai atitraukia nuo situacijos, gali sustabdyti kitus žmones žeidžiantį elgesį. Štai keletas būdų:

1

Atpalaiduok savo kūną.

Jei jauti įtampą kūne, pabandyk atpalaiduoti kiekvieną savo kūno dalį įtemdama/s ir atpalaiduodama/s raumenis.

2

Pasikalbėk su žmogumi,

kuriuo pasitiki, apie situaciją, kuri sukėlė tau pyktį.

3

Užsiimk fizine veikla

– išeik pabėgioti, pasivažinėti dviračiu, pasileisk mėgstamą muziką ir šok.

4

Išreikšk savo pyktį rašydama/s ar piešdama/s.

Parašyk viską, apie tave supykdžiusią situaciją ir tuomet ištrink.

Nėra universalių patarimų, tinkančių visiems. Pradžioje gali tekti išmėginti kelis variantus, kol rasi tą, kuris tau labiausiai tinka.

Ką daryti kai jautiesi pikta/s visą laiką?

Vienas iš būdų geriau suprasti savo savijautą – rašyti jausmų dienoraštį. Gali būti, kad ne visada žinai, kas tave supykdo. Gali būti sunku suprasti, kodėl kažkas tave veikia būtent taip. Pykčio dienoraštis gali padėti išsiaiškinti, kokie dalykai tave pykdo, taigi tau bus lengviau jų išvengti ateityje.

Rašant pykčio dienoraštį:

1

Kiekvieną kartą, kai supyksti, parašyk kas atsitiko ir kokius jausmus tai sukėlė.

2

Pildyk dienoraštį kas tam tikrą laiko tarpą (savaitę ar mėnesį), perskaityk ką užsirašei.

3

Perskaičius pasižymėk pagrindinius dalykus, kurie tau kėlė pyktį.

4

Jei tau sunku išskirti esminius tave pykdžiusius dalykus, gali parodyti tai, ką pasirašei suaugusiam, kuriuo pasitiki. Taip pat atsimink, kad visada gali kreiptis į Vaikų linijos konsultantus.

Atmintinė

Pyktis yra natūrali emocija, parodanti, kad šiuo metu kažkas vyksta ne taip, kaip tu norėtum.
Kilus pykčiui svarbu jį priimti, bet neleisti jam užvaldyti tavo minčių bei elgesio.
Supykus naudinga atsitraukti nuo šią emociją sukėlusios situacijos ir leisti sau nurimti.
Nėra vieno universalaus būdo suvaldyti pyktį. Vieniems padeda kvėpavimas, kitiems – sportas ar meninė veikla.
Šiek tiek nurimus, galima pasikalbėti apie tai, kas tave supykdė, su patikimu žmogumi arba Vaikų linijos savanoriais.

Skaitomiausi

Ką tik iš tėvų sužinojai apie naujo brolio ar sesės laukimą ir nežinai ko griebtis? O gal jau kurį laiką lauki naujojo šeimos nario, bet tau vis tiek neramu? Naujojo brolio ar sesės gimimas ar globa / įsivaikinimas yra didžiulis pokytis bet kurioje šeimoje.

Ar liūdesys = depresija?

Liūdesys yra natūralus jausmas, kurį patiria bene kiekvienas. Paprastai liūdime kai kažko netenkame. Pavyzdžiui, miršta artimasis, išvyksta draugas, susipyksti su svarbiu žmogumi, pameti savo mėgstamą ir svarbų daiktą.

Mokytojo ir mokinio santykiai gali būti kuo įvairiausi. Vieni mokiniai geba lengvai sutarti su savo mokytojais ir jiems nekyla jokių klausimų ar sunkumų. O kitiems lyg tyčia vis iškyla iššūkiai po iššūkių bendraujant su konkrečiu ar net daugeliu mokytojų. Tai patirti yra tikrai natūralu. Juk tiek mokiniai, tiek mokytojai yra žmonės ir visi gali klysti.

Kiekvienas iš mūsų kažkuo skiriamės nuo kitų. Skiriamės veido bruožais, ūgiu, plaukų ilgiu, kūno sudėjimu... ir tai yra visiškai natūralu. Tiesa, natūralu yra ir tai, kad kartais žmogui gali norėtis kažką savo išvaizdoje pakeisti ar panaikinti. Sunkumai kyla tuomet, kai pradedama galvoti, kad yra privaloma būti lieknesniu, pasiekti tam tikrų kūno formų, kad būtum pakankamas sau ir kitiems ir pradedama laikytis dietų, riboti maistą ar kitaip perdėtai rūpintis savo išvaizda. Toks elgesys gali sukelti ar būti nulemtas valgymo sutrikimų.

2560 1713 Vaikų linija
Pasidalinkite:
Start Typing
116 111
Skip to content