Komiksas apie LGBTQ+ ir drąsa atsispirti bendraamžių spaudimui
Kas vyksta, kai esi ne toks, kokio kažkas tikisi?
Aika ir Ali vėl pateko į situaciją, kurioje netrūksta nuomonių, žvilgsnių ir net… labai nesmagių užrašų ant tualeto sienos mokykloje.
Ar tau irgi būna, kad kažkam kliūna tavo santykiai, nuomonė, orientacija, išvaizda ar dar kas nors?
Šįkart klausiame, ar tikrai reikia tilpti į kažkieno kito brėžiamas normas? Ir kiek drąsos reikia būti savimi bei neleisti kitų pašaipoms skaudinti tavo širdies?
Lauk konkurso!
Netrukus skelbsime konkursą, kuris kvies pasiūlyti savo variantą, kaip gali baigtis ši Ali ir Aikos istorija. Gal tu turi variantą, kaip kitaip jiedu gali sureaguoti pamatę pašaipų piešinį tualete?
Sek informaciją Vaikų linijos svetainėje ir soc. tinkluose:
Kabinėjimasis ir nuolatinis erzinimas
Kas laikoma patyčiomis
Patyčios – tai pasikartojantis elgesys, kai vienas žmogus sąmoningai žemina, skaudina ar žeidžia kitą. Tai nėra tiesiog nesusipratimas ar vienkartinis kivirčas – patyčios turi tikslą sužeisti, o jų poveikis dažnai lieka ilgam.
Svarbu suprasti, kad patyčios – tai ne tik fizinis smurtas, pavyzdžiui stumdymasis ar mušimas. Dažnai jos pasireiškia kur kas tylesnėmis formomis: kabinėjimasis, nuolatinis erzinimas, šaipymasis ar pravardžiavimas taip pat yra patyčios. Galbūt atrodo, kad tai tik juokai ar nekaltas paerzimas, bet jei tai kartojasi, skaudina ir verčia jaustis prastai – tai jau yra žeminantis elgesys.
Jei esi susidūręs/usi su situacija, kai tave kas nors nuolat kritikuoja, šaiposi, erzina ar ignoruoja, žinok – tai nėra normalu ir tu neturi su tuo taikstytis. Svarbu ne tylėti – o kreipkis pagalbos. Pasikalbėk su suaugusiuoju, kuriuo pasitiki arba Vaikų linijos savanoriais.
Apie patyčias ir žeminantį elgesį daugiau informacijos rasi straipsnyje „Humoras, konfliktas, ar… patyčios? Kaip atpažinti“.
Seksualinė orientacija
Daugybė paauglių tam tikru metu ima savęs klausti – kas aš esu?
Ar ir tau kyla klausimas – kas labiau traukia: vaikinai, merginos, o gal abu?
Jeigu šiuo metu jauti simpatiją vaikinui, nors anksčiau buvai įsimylėjęs/usi merginą arba atvirkščiai? Žinok, kad taip gali būti. Paauglystė yra metas, kai daugelis dalykų mūsų viduje keičiasi ir formuojasi. Tai laikas, kai ieškai atsakymų apie save – kas patinka, kas traukia, su kuo norėtum kurti artimus, romantiškus santykius.
Savojo seksualumo pažinimas kiekvienam žmogui gali būti skirtingas – kartais aiškumas ateina greitai, o kartais tam prireikia daugiau laiko ir patyrimų. Svarbiausia – leisti sau tyrinėti be spaudimo ir suprasti, kad viskas, ką jauti, yra tavo asmeninės kelionės dalis.
Daugiau informacijos gali rasti straipsnyje „Tyrinėjant savo seksualumą: seksualinė orientacija“.
Kaip reaguoti, kai kiti šaiposi ar vadina „gėjumi“?
Komikse apie Ali ir Aiką matai situaciją, kuri daugeliui pažįstama – tiesiog esi savimi, bet kiti pradeda kalbėti tau už nugaros, kritikuoti tavo draugystę, kurti gandus ar vadinti tave „gėjumi“ lyg tai būtų įžeidimas. Ir nors tai tik žodžiai, bet jie gali skaudinti giliau nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Net jei pasakai: „Man nerūpi, ką jūs galvojat!“, širdyje vis tiek gali likti sunkumo jausmas, gėda, sumišimas. Ir tai suprantama.
Brėžti ribas ne visada lengva, bet tai nereiškia, kad esi silpna/s.
Ką verta žinoti:
- Tavo jausmai yra svarbūs. Jeigu šaipymasis verčia jaustis blogai – tai jau ženklas, kad tavo ribos peržengtos. Ir tu turi teisę jas saugoti.
- Nebūtina visada atsakyti garsiai. Jei šiuo metu nesi pasiruošęs/usi ar neturi jėgų atsakyti – viskas gerai. Vien pasakyti sau mintyse „aš žinau, kas esu“ jau yra stiprybė.
- Ieškok tų, kurie priima ir palaiko. Net jei aplinkoje girdi pašaipų, visada yra žmonių, kurie priima tave tokį / tokią, koks esi. Ieškok jų – tikro palaikymo nereikia daug, kad pasijaustum saugiau. Žinok, kad visada gali pasikalbėti su Vaikų linijos savanoriais.
