Kai maistas tampa priešu, o ne draugu

Kai maistas tampa priešu, o ne draugu

Kiekvienas iš mūsų kažkuo skiriamės nuo kitų. Skiriamės veido bruožais, ūgiu, plaukų ilgiu, kūno sudėjimu… ir tai yra visiškai natūralu.
Tiesa, natūralu yra ir tai, kad kartais žmogui gali norėtis kažką savo išvaizdoje pakeisti ar panaikinti. Sunkumai kyla tuomet, kai pradedama galvoti, kad yra privaloma būti lieknesniu, pasiekti tam tikrų kūno formų, kad būtum pakankamas sau ir kitiems ir pradedama laikytis dietų, riboti maistą ar kitaip perdėtai rūpintis savo išvaizda. Toks elgesys gali sukelti ar būti nulemtas valgymo sutrikimų.

Šiame puslapyje

Valgymo sutrikimai

pasireiškia perdėtu rūpinimusi savo svoriu, kūno formomis ir lemia nepakankamą mitybą bei žalingus valgymo įpročius.

Nepakankama mityba pažeidžia

kaulus
virškinimo sistemą
širdį
dantis
burną
gali sukelti įvairių ligų ar net mirtį

Dažniausiai sutinkami valgymo sutrikimai yra nervinė anoreksija, nervinė bulimija ir persivalgymas.

Nervinė anoreksija

Šiuo sutrikimu sergantys žmonės mato save kaip turinčius viršsvorį net tuomet, kai yra labai liekni ir įvairiais būdais stengiasi numesti svorio: pernelyg daug sportuodami, badaudami, nuolat stebėdami savo svorį.

Požymiai

Sąmoningas badavimas, vengimas tam tikrų maisto produktų.
Akivaizdžiai per mažas kūno svoris.
Stipri baimė priaugti svorio.
Aktyvus bandymas numesti daugiau svorio sportuojant, vartojant vidurius laisvinančius vaistus, badaujant.
Vengimas valgyti prie kitų žmonių.
Įkyrios mintys apie maistą / svorio metimą, valgymas tik tam tikru metu, patiekalų receptų rinkimas ir gaminimas kitiems žmonėms, tačiau nevalgymas ir pan.
Padidėjęs plaukuotumas visame kūno paviršiuje.
Sutrikęs lytinis brendimas (pvz., menstruacijų dingimas).

Nervinė bulimija

Šis sutrikimas pasireiškia periodiniais persivalgymo priepuoliais, kurių metu žmogus negali kontroliuoti savo valgymo, jaučiasi negalintis nustoti valgyti. Po tokio persivalgymo epizodo žmogų gali lydėti kaltės, pykčio jausmai, skrandžio diskomfortas, kurį bandoma kompensuoti maisto ir kalorijų pašalinimu iš savo kūno (žmogus pats sau sukelia vėmimą, vartoja vidurius laisvinančius vaistus, intensyviai sportuoja).

Požymiai

Pasikartojantys, nekontroliuojami persivalgymo epizodai, kurių metu žmogus suvalgo itin didelį kiekį maisto.
Pasikartojantys bandymai pašalinti suvalgytą maistą iš savo kūno sukeliant sau vėmimą, vartojant vidurius laisvinančius vaistus, klizmas, aktyviai sportuojant.
Stipri baimė priaugti svorio, jaučiamas kaltės jausmas, bandoma savo elgesį nuslėpti nuo kitų.

Persivalgymo sutrikimas

Šis sutrikimas pasireiškia periodiniais persivalgymo priepuoliais, kurių metu žmogus suvalgo itin didelį kiekį maisto, negeba savęs kontroliuoti ir valgyti nustoja tik tuomet, kai valgyti nebepajėgia fiziškai. Nuo kitų valgymo sutrikimų jis skiriasi tuo, kad maisto nėra bandoma pašalinti, tačiau nepaisant to, žmogų lydi stiprus kaltės, pasibjaurėjimo savimi jausmas.

Požymiai

Pasikartojantys, nekontroliuojami persivalgymo epizodai, kuomet žmogus suvalgo itin didelį kiekį maisto.
Persivalgymo epizodai yra lydimi kaltės, gėdos, pasibjaurėjimo savimi jausmų.
Būdingas valgymas vienumoje, maisto slėpimas nuo kitų, vengimas su maistu susijusių situacijų.
Nutukimas.

SVARBU!

Užkandžiavimas, pavalgymas iki sotumo jausmo ar kartais pasitaikantis persivalgymo jausmas, pasitaikančios mintys apie norą kažką pakeisti savo išvaizdoje nėra valgymo sutrikimas.

Valgymo sutrikimą
galima įtarti, kai:

Jauti,

kad gyvenimo džiaugsmą lemia tai, kaip atrodo tavo kūnas.

Tau atrodo,

kad tavo kūnas nėra pakankamai gražus net ir tuomet, kai pabandai kažką jame pakeisti.

Kartais nustoji

valgyti arba pradedi valgyti neįprastai daug, tampa sunku save kontroliuoti.

Stengiesi pašalinti

maistą ir kalorijas iš savo kūno vartojant vidurius laisvinančius vaistus, vemiant, pernelyg intensyviai sportuojant.

Valgydamas

jauti kaltę, gėdą ar kitus nemalonius jausmus.

Nuolat

laikaisi dietų, skaičiuoji kalorijas.

Kaip sau padėti,

jeigu jauti, kad turi su valgymu susijusių sunkumų:

1

Pasikalbėk

su žmogumi, kuriuo pasitiki. Vienam išspręsti sunkumą ar išbūti su savo jausmais gali būti nelengva. Pokalbis su kitu žmogumi gali padėti tau geriau suprasti save, sulaukti palaikymo ir žengti tolimesnius žingsnius pagalbos link.

2

Kreipkis

į Vaikų liniją. Jeigu nedrąsu kalbėti su artimaisiais ar draugais, visada gali kreiptis į mus. Drauge su tau padėti pasiruošusiu konsultantu galėsi pasikalbėti apie savo jausmus, išgyvenimus ir kartu aptarti pagalbos galimybes.

3

Kreipkis pagalbos.

Svarbu, kad laiku gautum tokią pagalbą, kurios tau reikia. Kreiptis pagalbos gali būti tikrai nelengva, tačiau tai yra labai svarbus žingsnis norint pasveikti ir pasijusti geriau. Tau gali padėti mokyklos psichologas, socialinis pedagogas, slaugytojas ar šeimos gydytojas.

Mitai

Lina Barauskienė

Gydytoja dietologė, intuityvaus valgymo konsultantė ir valgymo sutrikimų linijos savanorė

Tiesa: Labai dažnas mitas, kad valgymo sutrikimu serga „kažkaip“ atrodantis žmogus. Tiesa ta, kad valgymo sutrikimai neturi vaizdo. Yra neįmanoma pasakyti, ar žmogus serga valgymo sutrikimu, vien į jį pažiūrėjus. Valgymo sutrikimu gali sirgti bet kokio amžiaus, lyties, rasės, kūno svorio ar formos žmogus. Tik 6 proc. sergančiųjų nervine anoreksija yra per mažo kūno svorio.

Nors dažniau valgymo sutrikimai diagnozuojami paauglėms mergaitėms, tačiau šia liga serga ir berniukai, ir vyresnio amžiaus žmonės

Tiesa: Maistas nėra tavo priešas. Jis reikalingas, kad galėtumei augti, gyventi, pažinti pasaulį, būti sveika/s ir džiaugtis. Angliavandeniai yra viena iš pagrindinių maistinių medžiagų, kurias tu turi gauti kasdien, su kiekvienu dienos valgymu. Maža to, tai maisto medžiaga, kurios turi gauti daugiausia. Angliavandeniai – svarbūs tavo augimui, smegenų veiklai, kūrybai, sportui ir mokslams. Tai yra pagrindinis maistas tavo smegenims.

Angliavandeniai aprūpina tavo kūną energija, vitaminais, mineralais ir skaidulomis. Juos gali rasti duonoje, makaronuose, bulvėse, kruopose, daržovėse ir pramoginiame maiste (saldumynuose, desertuose, traškučiuose). Kaip matai, angliavandeniai gali suteikti ne tik energijos, bet ir džiaugsmo, kai skanauji pramoginio maisto.

Patys angliavandeniai svorio neaugina, svoris per daug didėja tuomet, kai mityba yra nesubalansuota (kažko valgai per daug, o kažko per mažai), nereguliari (valgai per retai ar per dažnai) ar nepakankama.

Tiesa: Čia svarbūs keli dalykai: pirma, valgymų praleidinėjimas veda prie persivalgymų. Taip kūnas stengiasi atsiimti už tai, ką praleido. Net jeigu ryte ar per pietus tau atrodo, kad valgyti nenori, vakare gali jausti labai didelį alkį ir persivalgyti. Pasikartojantys persivalgymai didina kūno svorį.

Antra, kuo mažiau maisto valgai, tuo lėčiau dirba organizmas. Kūnas įjungia taupymo ir kaupimo režimą, tarsi ruošdamasis badui. Ir tuomet, kai valgai, kūnas kaupia daugiau atsargų ir tos atsargos kaupiamos riebalinio audinio sąskaita.

Atmintinė

Tai ne visada yra valgymo sutrikimas. Kartais pasitaikantis persivalgymas, nepasitenkinimas savo išvaizda, užkandžiavimas ar ilgesnis nepavalgymas nereiškia, kad turi valgymo sutrikimą. Visgi pajutus, kad maistas patampa labiau priešas nei draugas, svarbu pasikalbėti apie tai su kitais.
Kreipkis pagalbos. Laiku gavus tinkamą pagalbą, galima daug greičiau ir lengviau pasveikti ir pasijusti geriau.
Tu nesi kaltas/-a dėl to, kaip jautiesi ir neprivalai kentėti. Kaip ir kiekvienas žmogus, tu esi pakankamas/-a toks, koks esi. Turimas sutrikimas neparodo tavo trūkumų ar silpnybių.

Daugiau papildomos
informacijos:

Skaitomiausi

Taip, kartais norint labiau, ar norint mažiau, tenka pakeisti mokyklą. Šiame pokytyje gali kilti įvairių iššūkių. Pradedant nuo pripratimo prie naujo kėlimosi ritmo, naujo kelionės maršruto, tęsiant naujų draugų susiradimu ir baigiant galimu nemaloniu atstūmimu.

Kai mokytis sunku 

Nors mokymasis yra įdomus ir vertingas procesas, kartais jis gali būti tikrai nelengvas. Kai mokytis nesiseka, gali pajusti įvairius jausmus: pyktį, liūdesį ar nusivylimą. Nelik su šiais jausmais vienas. Vaikų linijos konsultantai yra pasiruošę tave išklausyti ir padėti rasti sprendimų.

Brendimas – tai laikotarpis kurio metu galima susidurti su kūno, hormonų, mąstymo pokyčiais. Brendimas yra individualus procesas. Paprastai mergaitėms brendimas prasideda nuo 8 iki 13 m., o berniukams – nuo 9 iki 14 m. Visiškai natūralu, kad tavo brendimas gali prasidėti kiek anksčiau ar vėliau nei tavo bendraamžių.

Alkoholis – tau (ne) brolis?! 

Alkoholis yra psichoaktyvi medžiaga, kuri gali sukelti  fizinę ir psichologinę priklausomybę. Net ir nedidelis alkoholio vartojimas paveikia tavo mąstymą bei jausmus. Svarbu, kad žinotum apie pavojus, kuriuos gali sukelti alkoholio vartojimas. Remiantis faktais yra lengviau priimti tinkamą ir atsakingą sprendimą.

2560 1333 Vaikų linija
Pasidalinkite:
Start Typing
Skambinti Vaikų linija 116111 116 111