Lapkričio 2-ąją minima Tarptautinė kovos su smurtu ir patyčiomis mokykloje, įskaitant elektronines patyčias, diena. UNESCO šiemet skelbia: „Nėra vietos baimei: nutraukime smurtą mokykloje, kad pagerėtų psichikos sveikata ir mokymasis“. Patyčios, smurtas ir diskriminacija veikia ne tik vaikus, patiriančius skriaudą, bet ir patyčias inicijuojančius bei stebinčius vaikus. Todėl labai svarbu siekti, kad mokykla taptų saugia vieta besimokantiems vaikams. Deja, šiandien faktai rodo, kad taip yra ne visada.
Dviejų tarptautinių tyrimų (Pasaulinio mokinių sveikatos tyrimo (GSHS) ir Mokyklinio amžiaus vaikų sveikatos ir elgsenos tyrimo (HBSC), kurie apima 144 šalis ir teritorijas visuose pasaulio regionuose, duomenys rodo, kad:
- kas trečias mokinys per pastarąjį mėnesį bent kartą mokykloje patyrė bendraamžių patyčias.
- Europoje ir Šiaurės Amerikoje psichologinės patyčios yra labiausiai paplitusi patyčių rūšis.
- Kituose regionuose labiausiai paplitusios fizinės patyčios, o antroje vietoje – seksualinės patyčios.
- Kibernetines patyčias patiria 1 iš 10 vaikų.
- Daugiau nei trečdalis mokinių (36 %) yra dalyvavęs muštynėse su kitu mokiniu, o beveik kas trečias mokinys per pastaruosius metus bent kartą buvo fiziškai užpultas.
Kas patiria patyčias?
Smurtas ir patyčios mokykloje veikia ir mergaites, ir berniukus, tačiau tarp lyčių yra skirtumų. Berniukai dažniau nei mergaitės yra dalyvavę fizinėje kovoje ir yra buvę fiziškai užpulti, o psichologinės patyčios, priešingai – labiau paplitusios tarp mergaičių
Amžius taip pat yra svarbus veiksnys. Kuo vyresnis vaikas, tuo mažesnė tikimybė, kad iš jo bus tyčiojamasi ar bus fiziškai užpultas. Tačiau tyrimai rodo, kad vyresni vaikai labiau už jaunesniuosius rizikuoja patirti patyčias elektroninėje erdvėje.
Vaikai, kurie suvokiami kaip „kitokie“ bet kokiu aspektu – dėl išvaizdos, gebėjimų, religijos, etninės kilmės, lytinės orientacijos, dažniau patiria patyčias. Tarptautinės apklausos rodo, kad fizinė išvaizda yra dažniausia patyčių priežastis, o rasė, tautybė ar odos spalva – antra pagal dažnumą. Vaikai iš skurdesnių šeimų ir vaikai migrantai taip pat yra labiau pažeidžiami.
Taip pat tyrimai rodo, kad moksleiviams, kurie laikomi neatitinkančiais lyties normų, įskaitant tuos, kurie yra arba yra laikomi homoseksualios, biseksualios seksualinės orientacijos ar translyčiai (LGBT), kyla didesnė smurto ir patyčių mokykloje rizika nei tiems, kurie atitinka tradicines lyties normas.
Patyčios neturi teigiamų pasekmių
Svarbu suprasti, kad patyčių pasekmės visada neigiamos ir jas patiria ne tik skriaudžiamas vaikas. Tiek patyčių taikinių, tiek skriaudėjų, tiek stebėtojų sveikatos kokybė ir pasitenkinimas gyvenimu, pasak tyrimų, yra prastesni nei vaikų, kurie nėra paveikti patyčių.
Vaikai, patiriantys patyčias
Patyčios, ypač patiriamos ilgą laiką sukuria ilgalaikio streso būseną, kuri veda į prastėjančią savijautą, blogus mokymosi rezultatus ir kuo dažniau iš vaikų tyčiojamasi, tuo prastesni jų rezultatai. Patyčias patiriantiems vaikams ir jaunuoliams sunku susikaupti pamokose, jie vengia mokyklinės veiklos, dvigubai dažniau praleidinėja pamokas nei tie, iš kurių dažnai nesityčiojama. Tai turi neigiamos įtakos akademiniams pasiekimams ir būsimoms mokymosi bei įsidarbinimo perspektyvoms.
Patyčios taip pat daro didelį poveikį vaikų psichikos sveikatai, gyvenimo kokybei ir rizikingam elgesiui. Patyčias patiriantys vaikai dvigubai dažniau jaučiasi vieniši, negali miegoti naktimis ir galvoja apie savižudybę, lyginant su mokiniais iš kurių nesityčiojama. Patyčios taip pat susijusios su dažnesniu rūkymu, alkoholio ir kanapių vartojimu, ankstyvesne lytine patirtimi. Vaikai, iš kurių dažnai tyčiojamasi, beveik 3 kartus dažniau jaučiasi atstumtaisiais mokykloje.
Skriaudėjai
Pastebimos tam tikros neigiamos pasekmės ir vaikams, kurie tyčiojasi iš kitų. Jei jų elgesys nestabdomas ir vaikai nesulaukia pagalbos keičiant agresyvų, žeminantį savo elgesį, jiems yra didesnė rizika ir toliau įsitraukti į destruktyvų ar agresyvų elgesį, pvz. į muštynes ar vandalizmo atvejus, įtvirtinti save per agresyvų elgesį kituose santykiuose ir dėl to turėti sunkumų su kitais, jiems yra didesnė rizika vartoti psichoaktyvias medžiagas.
Stebėtojai
Patyčias stebintys vaikai išgyvena didelį nesaugumo jausmą („o jeigu aš būsiu kita auka…“), mažėja jų pasitenkinimo jausmas mokykloje, prastėja mokymosi rezultatai. Mat nerimo, baimės ir nesaugumo atmosfera yra nesuderinama su mokymusi, emocine gerove.
Kas padėtų keisti patyčių situaciją?
Remiantis šešių šalių, kurioms pavyko sumažinti smurtą ir patyčių mąstą mokyklose (Esvatinio Karalystės, Italijos, Jamaikos, Libano, Korėjos Respublikos ir Urugvajaus) ir dviejų šalių, kuriose smurto ir patyčių lygis ilgą laiką išliko žemas (Nyderlandų ir Švedijos) patirtimi, galima išskirti keletą veiksnių, lemiančių veiksmingą patyčių ir žeminančio elgesio mažinimą.
- Politinė lyderystė ir aukščiausių šalies institucijų įsipareigojimas. Turi būti tvirta, ilgalaikė teisinė ir politinė sistema, kurioje sprendžiami smurto prieš vaikus, smurto ir patyčių mokyklose klausimai. Daugelyje sėkmingai veikiančių šalių nacionalinėje politikoje taip pat akcentuojamas saugios mokymosi aplinkos ir teigiamo klimato mokykloje bei klasėje skatinimas, taip pat tvirtas įsipareigojimas užtikrinti vaiko teises ir jį įgalinti.
- Bendradarbiavimas ir partnerystė. Nacionaliniu lygmeniu bendradarbiavimas apima švietimo sektorių, kitas ministerijas, nevyriausybines organizacijas, akademines institucijas, profesines asociacijas ir žiniasklaidą. Mokyklų lygmeniu bendradarbiauti turi visi mokyklos bendruomenės nariai, įskaitant vadovus, mokytojus, kitus darbuotojus, tėvus ir mokinius, vietos valdžios institucijas bei kitų sektorių specialistus.
- Naudojimas įrodymais pagrįstų metodų, kurie remiasi tiksliais ir išsamiais duomenimis bei sistemingu esamų prevencijos programų vertinimu. Labai svarbu, kad mokyklose būtų įdiegtos veiksmingos pranešimo apie smurtą ir patyčias bei jų stebėsenos sistemos ir griežtai įvertintas programų ir intervencinių priemonių poveikis.
- Mokymai mokytojams ir jų paramos sistema, taip pat pagalba ir parama nukentėjusiems mokiniams. Sėkmingai dirbančiose šalyse mokymuose daugiausia dėmesio skiriama įgūdžiams, leidžiantiems užkirsti kelią smurtui ir patyčioms mokyklose ir į jas tinkamai reaguoti, taip pat kaip taikyti pozityvius klasės valdymo metodus.
