Tavo kūnas nuostabus: mylėk save tokį/-ią, koks/-ia esi! 

Tavo kūnas nuostabus: mylėk save tokį/-ią, koks/-ia esi! 

Mūsų kūnai yra nuostabūs ir sudėtingi tarsi įvairūs techniniai mechanizmai, apie kuriuos galbūt esi skaitęs enciklopedijose ar straipsniuose.
Kiekvieno žmogaus kūnas yra unikalus ir ypatingas, bet kartais susiduriame su nerimu ar iššūkiais priimti savo kūną tokį, koks jis yra. Labai svarbu suprasti, kad natūralu jausti susirūpinimą dėl savo kūno išvaizdos ar gebėjimų, kad gali kilti įvairiausių klausimų. Jei tokie klausimai neramina tave, gali drąsiai kreiptis į Vaikų linijos savanorius ir apie tai pasikalbėti.

Šiame puslapyje

Nori,

kad atrodytum kitaip?

Ar kartais žiūri į save veidrodyje ir nori, kad atrodytum kitaip? Galbūt norėtum būti aukštesnis, žemesnis, lieknesnis, lankstesnis ar stipresnis?

Nepasitenkinimas savo kūnu

Neretai kalbėdami apie kūną ir jo vaizdą, didelį dėmesį skiriame nepasitenkinimui savo kūnu – lyginame jį su norimu ar įsivaizduojamu kūno vaizdu. Kas mus skatina taip galvoti? Galbūt socialinėse medijose pastebime daug „tobulos“ išvaizdos žmonių, galbūt aplinkoje girdime įvairių nuomonių, komentarų, koks turi būti „tobulas“ kūnas…

Deja, toks visuomenės požiūris skatina neigiamas mintis bei žemą savivertę.

Visiškai normalu visiems susidurti su tokiomis mintimis. Ir suaugusiems, ir vaikams, ir jaunuoliams, pasitaiko momentų, kai nesijaučia taip gerai savo kūne, kaip norėtų. Bet spėk ką? Tavo kūnas yra unikalus ir nuostabus toks, koks yra!

Tavo kūnas unikalus!

Tavo kūnas yra tarsi unikalus aparatas, padedantis daryti įvairiausius dalykus, pvz., žaisti, juoktis ir linksmintis su draugais bei šeima. Kaip ir skirtingi superherojai turi unikalių galių, taip ir kiekvienas iš mūsų turi savo ypatingą kūną su savo sugebėjimais. Galbūt gali piešti įdomius paveikslus, šokti taip, lyg niekas nežiūrėtų, spręsti sudėtingus galvosūkius kaip tikras matematikos genijus. O gal gebi greitai bėgti, plaukti, dainuoti ir dar begales dalykų.

Dėl to, kad tavo kūnas suteiktų tau tiek galimybių, turi jį saugoti ir išmokti priimti.

Tavo kūnas stengiasi dėl tavęs

Suprantama, kartais kūnas ne viską gali, pavyzdžiui, nevaldo savo kojų ar rankų, o gal neturi vienos iš galūnių. Taip gyvenime nutinka, bet net ir kažko netekdamas, kūnas bei protas stengiasi prie to prisitaikyti ir išmokti dalykus, kurių galbūt kitu atveju nebūtų mokėjęs. Turint regos negalią, kūnas prisitaiko ir uoslė tampa itin ryški bei jutimo pojūčiai sustiprėja. Kai kojų žmogus nevaldo, viršutinė kūno dalis stengiasi kompensuoti šią negalią. Todėl prisimink, kad ir kaip gali būti sunku, tavo kūnas stengiasi dėl tavęs, o tu stenkis ir rūpinkis juo.

Svarbu priimti, kad visi yra skirtingi, todėl pasaulis ir yra toks įdomus bei jaudinantis. Mūsų skirtumai daro mus išskirtinius ir ypatingus. Niekas kitas pasaulyje nėra toks, kaip tu, ir tuo reikia didžiuotis.

Mūsų kūno

vaizdas

Mintys ir jausmai, susiję su kūnu: malonumas, džiaugsmas, galbūt pasišlykštėjimas, gėda ir kt.
Elgesys: glostymas, pasirūpinimas savimi, tyrinėjimas, artumas, savo išvaizdos lyginimas su kitais, slėpimasis.
Suvokimas: kūno dydžio, svorio, formų, funkcijų vertinimas.

Kaip priimti savo kūną tokį,

koks jis yra?

1

Pastebėk

teigiamas savybes, įgūdžius ir talentus, kurie padeda save priimti, stiprinti savivertę, jaustis pakankamu.

2

Kasdien atrask,

kaip save pagirti, palaikyti.

3

Venk saviplakos,

neigiamų komentarų apie save.

4

Pastebėk,

ką kūnas gali padaryti, duoti, suteikti.

5

Į svorį

ar tam tikrą kūno formą orientuotus tikslus keisk į sveikatą orientuotus.

6

Venk

lyginimosi su kitais.

7

Nubrėžk

ribas bendraujant su kitais tiesiogiai ar socialinėje erdvėje.

Pasitikėjimą savimi stiprinančios frazės

Visi kūnai yra skirtingi ir visi nusipelno būti mylimi
Aš apsikabinsiu ir laikysiu savo kūną, jis su manimi saugus
Mano kūnas yra mano draugas, aš jį su malonumu prižiūrėsiu ir lepinsiu
Aš myliu savo kūną. Jo dėka aš esu stiprus/-i ir galiu žaisti bei linksmintis
Mano kūnas keičiasi, mano vertė – ne
Mano kūnas yra tobulas, pilnavertis ir užbaigtas toks, koks yra

Mitai

Aušra Jauniškytė-Ingelevičienė

Gydytoja dietologė, Intuityvaus valgymo konsultantė.

Dauguma tiek mūsų fizinių bruožų, tiek būdo savybių yra dalinai arba pilnai paveldimos. Pavyzdžiui, ūgis – genai nulemia koks jis bus. Aplinka gali turėti įtakos, bet labai nedaug. Dauguma žmonių susitaiko su tuo, kad negali keisti savo ūgio, batų dydžio, tiesiog jie tokie gimė.

Svoris taip pat paveldimas, jei vertinsime per ilgą laiką. Genai nulemia, koks bus svoris, kokia bus kaulų, liesų audinių ir riebalinio audinio masė. Mūsų kūnai turi genetiškai nulemtą svorį, su kuriuo jaučiasi geriausiai ir stengiasi tokį palaikyti. Tai vadinama pusiausvyros tašku (angl. set point).

Mūsų kūnai turi daug mechanizmų, cheminių reakcijų, kuriomis palaiko tam tikrą svorį. Pavyzdžiui, jei valgai daugiau nei reikia kūnui, jis pagreitina medžiagų apykaitą, nežymiai pakelia kūno temperatūrą ir papildoma energija išsiskiria su šiluma. Ir priešingai, jei suvalgai mažiau nei reikėtų kūnui – sulėtėja medžiagų apykaita, kad saugotų energiją, sustiprėja alkio jausmas, pradedi daugiau galvoti apie maistą. Šie mechanizmai mums labai reikalingi. Bandymai palaikyti mažesnį svorį nei jo natūralus pusiausvyros taškas baigiasi nuolatine ir sunkia kova su šiais mechanizmais. Nuolatinės mintys apie maistą ir svorį tampa tokios intensyvios, kad neįmanoma sutelkti dėmesio niekur kitur, o dėl sustiprėjusio alkio gali atsirasti persivalgymai, dėl kurių svoris padidėja, vystytis valgymo sutrikimai. Būtent dėl to dietos, maisto ribojimas yra tokie neveiksmingi.

Genetiškai taip pat paveldime, kuriose vietose kaupsis riebalai ir nei mitybos nei sporto pagalba mes negalime tose vietose sumažinti riebalų kiekio. Galima sutvirtinti raumenis, galima sumažinti bendrą riebalų kiekį, bet niekas negali pasirinkti, kurioje vietoje neteks riebalų.

Tai ką daryti, jei tavo kūno svoris ar kūno sudėjimas kitoks nei norėtum? Galime grįžti prie pavyzdžio su ūgiu arba batų dydžiu: juk niekam nekyla mintis dietų ar „sveiko maisto“ pagalba susimažinti ūgį ar batų dydį. Tada galime priminti sau, kad yra kaip yra, mes negalime pakeisti genų. Bet mes galime priimti savo kūną, gerai jame jaustis, atliepti jo poreikius, patirti malonumą. Kūno poreikiai taip pat svarbūs kaip ir visi kiti poreikiai. Gyvenimą mes patiriame per kūną.

Kas atsitinka, kai mes renkamės tik „sveiką“ maistą? Kurį laiką tarsi ir viskas gerai. Tačiau kūnas turi savo poreikius ir gali būti, kad pritrūksta maistinių medžiagų arba „tikrų“ produktų (tai ypač pasijaučia, kai bandome kažkokius produktus pakeisti neva sveikesniais, pvz, cukrų – saldikliais, kvietinius miltus – avinžirnių ar kitais miltais, kepti keksiukus be kiaušinių ir pan.). Maistas tarsi ir skanus, bet jo pavalgius kažkodėl labai norisi tam tikrų produktų.

„Dietinėje“ kalboje maistas skirstomas į „gerą“ arba „blogą“, „leidžiamą/draudžiamą“, netgi „nuodėmingą/nenuodėmingą“, būna daug taisyklių. Griežtos taisyklės suvaržo, skatina „viskas arba nieko“ mąstymą. Tai reiškia, kad kai laikausi taisyklių – esu gera(s), o kai nesilaikau – bloga(s). Kai nepavyksta valgyti vien „gero“ maisto – apima jausmas, kad viską sugadinau ir gali kilti minčių laikytis dietų ar dar labiau griežtinti taisykles, kas sukelia nenormalų valgymą ir vėl užveda naują dietų-persivalgymo ciklą.

Gerai yra valgyti sveikatai palankų maistą, tačiau labai svarbu yra ne sekti taisyklėmis, kas yra „sveika“ ar „nesveika“, bet klausytis savo kūno poreikių. Kartais mes norime vieno maisto, kartais norime kitokio ir tai normalu. Nenormalu yra skirstyti maistą į „sveiką/nesveiką“. Nenormalu jausti kaltę pavalgius. Negalime teigti, kad didesnio kūno žmogus kiekvieną kilogramą užsidirbo per daug valgydamas. Moksliniai tyrimai rodo, kad didesnio kūno žmonės nevalgo daugiau „nesveiko“ maisto nei liekni.

Dalis mūsų maisto suteikia mums maistinių medžiagų, kita dalis, vadinamasis pramoginis maistas – suteikia malonumą. Visas maistas mums reikalingas, o valgant svarbu klausytis savo kūno pojūčių. Juk jei visą dieną valgysi tik pramoginį maistą, pvz., tik šokoladą, iš pradžių bus skanu, bet paskui jausiesi blogai, pykins, jausi vangumą. O kaip bus, jei valgysi tik daržoves? Kamuos alkis, mintys apie maistą, norėsis saldumynų, bus silpna… Ar norisi taip jaustis? Todėl svarbu klausytis ir pajusti, kada jau užtenka malonumo, kada norisi kitokio maisto. Pramoginis maistas kaip ir kitos pramogos padeda atkurti pusiausvyrą gyvenime, teikia malonumą ir yra normali subalansuotos mitybos dalis.

Mes gyvename visuomenėje, kur labai skatinamas dietinis mąstymas, raginama stebėti savo kūno formas, svorį. Žmonės, susirūpinę svoriu, dažnai ne tik sveriasi, bet ir tikrina savo kūno formas kitais būdais, pvz, daug laiko tikrina savo atvaizdą veidrodyje, lygina savo kūną su kitų kūnais, ar tais, kuriuos mato žiniasklaidoje ar socialiniuose tinkluose, gnaibo odą matuodami riebalų kiekį, matuoja kūno apimtis centimetrine juostele arba rankomis, vis tikrina, kaip guli drabužiai ant kūno, ar jie ne per siauri.

Darbe labai dažnai girdžiu: jei gerbsiu (ar mylėsiu) savo kūną, nedėsiu pastangų ir sustorėsiu. Ir priešingai: jei nuolat save graušiu, nemėgsiu kūno, bus lengviau prisiversti sportuoti ar pan. Ne. Budrus svorio ar kūno formų stebėjimas skatina nerimauti dėl kūno. Nerimas dėl kūno verčia nerimauti dėl maisto. Kol kariausi su savo kūnu, bus sunku gerai jaustis ir tinkamai maitintis. Neapykanta, nepagarba kūnui nepadeda gerai jaustis, nepadeda sulieknėti, savęs graužimas kaskart užlipus ant svarstyklių taip pat nepadeda sumažinti svorio. Moksliniai tyrimai rodo, kad kuo daugiau skiriama dėmesio kūnui, tuo labiau žmogus būna savimi nepatenkintas.

Kai kurie žmonės elgiasi priešingai – visai vengia žiūrėti į veidrodį, nešioja per didelius drabužius, vengia pirkti drabužius ar matuotis juos, vengia paplūdimio, baseino. Vengiant susidurti su kūnu, budrumas išlieka, baimė ir nepasitenkinimas kūnu stiprėja.

Tai ką daryti – tiesiog nekreipti dėmesio? Nereikia ignoruoti kūno, svarbu jį gerbti. Tai nereiškia, kad reikia nekreipti dėmesio į sveikatą. Iš tiesų gerbti kūną, reiškia rūpintis savimi, savo sveikata. Tam, kad gerbtum kūną, tau nebūtinai turi patikti kiekviena kūno dalis. Gerbti kūną – tai pagarbiai su juo elgtis ir tenkinti jo pagrindinius poreikius.

Atmintinė

Prisimink, kad esi unikalus/-i ir savo kūno dėka gali užsiimti mėgstamomis veiklomis!

Mūsų kūnas – mūsų namai. Prižiūrėk ir saugok savąjį.

Daugiau papildomos
informacijos:

Mano kūnas,

mano emocijos

Kiekvienas žmogus yra individualus ir unikalus ne tik savo charakteriu ar talentais, pomėgiais, bet ir išvaizda.
„Vaidyba išlaisvina“ filmukas.

Skaitomiausi

Taip, kartais norint labiau, ar norint mažiau, tenka pakeisti mokyklą. Šiame pokytyje gali kilti įvairių iššūkių. Pradedant nuo pripratimo prie naujo kėlimosi ritmo, naujo kelionės maršruto, tęsiant naujų draugų susiradimu ir baigiant galimu nemaloniu atstūmimu.

Kai mokytis sunku 

Nors mokymasis yra įdomus ir vertingas procesas, kartais jis gali būti tikrai nelengvas. Kai mokytis nesiseka, gali pajusti įvairius jausmus: pyktį, liūdesį ar nusivylimą. Nelik su šiais jausmais vienas. Vaikų linijos konsultantai yra pasiruošę tave išklausyti ir padėti rasti sprendimų.

Brendimas – tai laikotarpis kurio metu galima susidurti su kūno, hormonų, mąstymo pokyčiais. Brendimas yra individualus procesas. Paprastai mergaitėms brendimas prasideda nuo 8 iki 13 m., o berniukams – nuo 9 iki 14 m. Visiškai natūralu, kad tavo brendimas gali prasidėti kiek anksčiau ar vėliau nei tavo bendraamžių.

Alkoholis – tau (ne) brolis?! 

Alkoholis yra psichoaktyvi medžiaga, kuri gali sukelti  fizinę ir psichologinę priklausomybę. Net ir nedidelis alkoholio vartojimas paveikia tavo mąstymą bei jausmus. Svarbu, kad žinotum apie pavojus, kuriuos gali sukelti alkoholio vartojimas. Remiantis faktais yra lengviau priimti tinkamą ir atsakingą sprendimą.

2560 1333 Vaikų linija
Pasidalinkite:
Start Typing
Skambinti Vaikų linija 116111 116 111