Seksualinė orientacija – tai jausmas arba ryšys kitam žmogui. Tai labai sudėtinė mūsų tapatybės dalis ir iki šiol nėra iki galo žinoma, kodėl vieni žmonės yra heteroseksualūs (jaučia jausmus arba ryšį kitos lyties asmenims), o kiti homoseksualūs (jaučia jausmus arba ryšį tos pačios lyties asmenims), biseksualūs (jaučia jausmus arba ryšį tiek tos pačios lyties, tiek kitos lyties asmenims) ar kitos seksualinės orientacijos. Labiau yra manoma, jog su tam tikra seksualine orientacija žmonės gimsta, tačiau kartu įtakos gali turėti ir aplinka, tačiau kokios – iki šiol nėra atsakyta.

Svarbu tai, jog nei viena seksualinė orientacija nėra mažiau vertinga ar svarbi už kitą. Deja, mūsų visuomenėje vis dar gajūs įvairūs mitai ir nusistatymai, kurie trukdo kiekvienai ir kiekvienam iš mūsų jaustis visavertėmis ir visaverčiais. Gali būti, kad augdamas/a pradedi jausti įvairius jausmus kartais kitos lyties asmenims, kartais – tos pačios lyties asmenims, tad prisimink, kad niekas neturi teisės iš tavęs tyčiotis ar kitaip menkinti dėl tavo jausmų. Buvimas homoseksualiu, biseksualiu ar kitos orientacijos žmogumi nėra pasirinkimas ar išmokimas – žmonės yra įvairūs, kaip ir jų tapatybė.

Iš tiesų kai kurie žmonės savo seksualinę orientaciją supranta labai anksti, kitiems gali prireikti nemažai laiko, kol išsiaiškina šią savo tapatybės dalį. Visi žmonės yra labai skirtingi ir su tuo viskas yra gerai. Vienas svarbiausių dalykų – reflektuoti apie savo jausmus ir emocijas, leisti sau suprasti, kokie žmonės tau patinka ir stengtis kurti sveikus, saugius ir lygiavertiškus santykius.

Kartais, dėl visuomenėje vyraujančių stereotipų, girdimų komentarų iš aplinkos ir išankstinių nusistatymų, žmonės ilgą laiką nepripažįsta savo seksualinės orientacijos, ją slepia ar neigia, yra išmokę nemėgti arba nekęsti kai kurių orientacijų žmonių, viduje gali išgyventi nerimą, baimę, sumišusius jausmus. Visgi seksualinė orientacija yra dalis mūsų didelės tapatybės ir nesvarbu kokios seksualinės orientacijos bebūtum – esi vienodai vertingas/a ir svarbus/i.

Seksualinės orientacijos supratimas ir pripažinimas gali būti ilgas procesas ir kiekvienam žmogui jis yra individualus ir niekas neturi teisės spausti atrasti ją arba kurti santykius su kitu žmogumi, kai tam dar nesi pasiruošęs/usi.

Atsiskleidimas (angl. coming – out) gali būti dar vienas ilgas procesas, tačiau tai – labai individualus ir asmeninis procesas. Kai kuriems žmonėms yra paprasta ir saugu atsiskleisti savo artimiems žmonėms, draugams, kitiems – labai varginantis ir daug jausmų keliantis dalykas. Nėra nustatyta vieno laiko ar erdvės, kada reikia ar nereikia atsiskleisti. Ne heteroseksualūs asmenys atsiskleidinėti turi praktiškai visą gyvenimą, kartais – tai labai nesaugu (pavyzdžiui, dėl seksualinės orientacijos galima susilaukti daug patyčių, pagiežos arba net smurtinių veiksnių), tad tokiu atveju tikrai yra saugiau neatsiskleisti (netgi savo artimiems žmonėms).

Kartais atsiskleidimo procesas vyksta nuo savęs, o vėliau yra pasakoma patikimiausiems draugams/ėms arba artimiems žmonėms. Kartais – tik artimiausiems draugams. Kartais – kitiems žmonėms, mažiau susijusiems su mūsų gyvenimais.

Jeigu tikrai norisi atsiskleisti – tuomet pirma svarbu suprasti aplinką ir kitų asmenų požiūrį į seksualinės orientacijos temą – galbūt pradžioje juos paruošti tam, suteikti daugiau informacijos prieš atsiskleidžiant. Na, o jeigu apie tai norisi su kažkuo pasikalbėti bet savo aplinkoje neturi tokių žmonių – visuomet gali skambinti į Vaikų liniją, kurioje tave išklausys ir parems paruošti specialistai/ės.