Tyrinėjant savo seksualumą: seksualinė orientacija

Tyrinėjant savo seksualumą: seksualinė orientacija

Seksualumas yra neatsiejama žmogaus tapatybės dalis. Paauglystės metu vykstantis savo seksualumo atradimas ir tyrinėjimas gali kelti įvairių jausmų ir iššūkių.
Jei jauti, kad kyla klausimų apie tavo kūną ir seksualumą / aseksualumą, seksualinę orientaciją, nerimauji ir ieškai su kuo atvirai apie tai pasikalbėti – Vaikų linijos savanoriai laukia tavo skambučio ar pokalbio internete.

Šiame puslapyje

Paauglystė

Pokyčiai vykstantys mums augant, bręstant ir keičiantis gali būti nelengvi, keliantys iššūkių, bet tuo pat metu nuostabūs.

Paauglystė

Tai itin intensyvių pokyčių metas, kuomet prasidėjus lytiniam brendimui ne tik keičiasi mūsų kūnai, bet ir sąmoningai atrandame savo seksualumą: kokie žmonės mus lytiškai traukia ar kelia romantinius jausmus, kas mūsų kūne yra seksualu ir kelia seksualinius jausmus.

Nėra dviejų vienodai bręstančių žmonių

Ir nors paauglystėje atrodo visi pereiname per panašius brendimo pokyčius, iš tikrųjų nėra dviejų vienodai bręstančių žmonių. Na, taip, gal iš išorės viskas atrodo labai panašu, bet vidiniai pojūčiai, išgyvenami jausmai, pirmieji brendimo ir seksualumo patyrimai yra labai skirtingi. Tad visai natūralu, kad paauglystėje gali atrasti įvairių skirtumų tarp savęs ir savo bendraamžių.

Brendimas skirtingu tempu

Pavyzdžiui, draugai pradeda megzti pirmąsias meiles ir intymias draugystes – o tu jauti, kad tau tai nerūpi. Arba bičiuliai ima kalbėti apie simpatijas priešingos lyties bendraamžiams, o tu jauti, kaip norisi pabučiuoti tos pačios lyties draugą. Tai nereiškia, kad su tavimi kažkas negerai. Yra visiškai natūralu bręsti skirtingu tempu ar jausti trauką kitokiems žmonėms, nei jaučia tavo bendraamžiai.

Seksualinė

orientacija

Brendimo metu paaugliai atranda ir skirtingas seksualines orientacijas. Seksualinė orientacija paprastai nusako, kokios lyties ar lyčių žmonės tave romantiškai ar seksualiai traukia. Pavyzdžiui:

Žmogus, kurį traukia kitos lyties žmonės, vadinamas heteroseksualiu.

Jei žmogų traukia tos pačios lyties žmonės – tada jis vadinamas homoseksualiu. Homoseksualūs vyrai save gali vadinti gėjais, o homoseksualios moterys – lesbietėmis.

Biseksualiais vadinami tie, kuriuos traukia abiejų lyčių žmonės.

Žmonės, kurie nėra tikri dėl savo seksualinės orientacijos arba atsisako ją griežtai apibrėžti, kartais save vadina kvestionuojančiais (questioning).

O jei žmogus nejaučia seksualinio potraukio kitiems žmonėms – jis gali save vadinti aseksualiu.

LGBT

Iš šių apibūdinimų yra kilęs ir trumpinys LGBT – jis apibrėžia bendruomenę žmonių, kurių seksualinė orientacija nėra heteroseksuali ar kurie suvokia save, kaip kitos lyties, nei jų biologinė lytis (pavyzdžiui, biologinė mergina save suvokia kaip vaikiną ar priešingai). Šiame straipsnyje plačiau kalbame tik apie seksualinę orientaciją, bet jei tau norisi daugiau sužinoti apie lyties tapatybę ar LGBT – informacijos gali rasti svetainėje isgirsti.lt/

Sumaištis dėl seksualinės orientacijos

Yra nemažai paauglių, kuriems kyla klausimas

Koks aš esu: heteroseksualus, homoseksualus, biseksualus?

Kas išties mane traukia?

Kaip suprasti, jei šiuo metu jaučiu trauką vaikinui, o prieš pusmetį draugavau su mergina ir jaučiausi įsimylėjęs?

Kokie klausimai ar jausmai, susiję su seksualumu ar seksualine orientacija tau bekiltų – žinok, kad Vaikų linijos konsultantai yra pasiruošę apie tai su tavimi pasikalbėti.
Žinok, kad visas paauglystės laikotarpis yra apie savęs tyrinėjimą, tad visai natūralu, jog tau gali prireikti laiko susigaudyti, kas tave romantiškai ar seksualiai traukia ir su kuo tau norisi kurti intymius santykius. Tyrinėjant savo seksualumą, gali kilti pačių įvairiausių patyrimų, pavyzdžiui:

Išgąstis,

kai pajunti romantinę trauką savo artimam bičiuliui.

Pasimetimas,
ką iš tikrųjų reiškia, kai žmogus tau patinka – ar tai jau įsimylėjimas? Ar tai nurodo tavo seksualinę orientaciją?
Nerimas,
kaip reaguos artimi žmonės ar draugai į tavo nehetoreksualią seksualinę orientaciją.
Noras
su kuo nors pasidalyti, kai atrandi naujų dalykų apie savo seksualumą.
Ieškojimas,
kokie žodžiai geriausiai apibūdintų tai, ką jauti apie savo seksualumą.

Kai norisi atskleisti savo seksualinę orientaciją

Atsiskleidimas

tai procesas, kai žmogus nusprendžia pasakyti kitam apie savo seksualinę orientaciją ar lyties tapatybę.

Paprastai jauni žmonės nori atskleisti savo seksualinę orientaciją, kad sumažintų įtampą, kuri kyla bandant nuslėpti savo tikruosius jausmus, kad atrastų juos palaikančių žmonių, jaustųsi suprasti ir priimti. Tačiau atsiskleidimas turi savų grėsmių ir rizikų, tad gali kilti įvairių nerimų, galvojant apie atsiskleidimą:

Kaip reaguos tas žmogus ar žmonės, kuriems atsiskleisi?
Ar tie žmonės priims tave ir supras?
Ar jie pasakys apie tavo seksualinę orientaciją kitiems žmonėms?
O ką, jei žmonės sužinoję apie tavo seksualinę orientaciją, ims tave žeminti ar kitaip skaudinti?
Tik tu gali žinoti, kada tinkamas metas atsiskleisti ir papasakoti kitiems apie savo seksualinę orientaciją. Ruošdamasis tam gali apgalvoti:
Kas bus tas žmogus,
kuriam pirmiausia papasakosi apie savo seksualinę orientaciją. Tai gali būti draugas, šeimos narys, koks nors patikimas suaugęs asmuo. Gali pirmiausiai pamėginti pasikalbėti apie savo seksualinę orientaciją su Vaikų linijos konsultantu – skambutis į Vaikų liniją gali padėti pasiruošti atsiskleidimo pokalbiui.
Kaip žmogus,
kuriam ruošiesi atsiskleisti, bendrai reaguoja į LGBT* temas – pavyzdžiui, jei ruošiesi apie savo seksualinę orientaciją pasakyti draugui, gali su juo pasikalbėti apie kokius nors žinomus LGBT* žmones ir pamatyti, ką jis galvoja, kaip kalba LGBT* temomis.
Kada norėtum atsiskleisti
Svarbu, kad pokalbis, kurio metu atskleistum savo seksualinę orientaciją, vyktų saugioje, privačioje vietoje, kad niekas netrikdytų nei tavęs, nei žmogaus su kuriuo kalbėsiesi.

Kaip būti su aplinkinių reakcijomis

į seksualinę orientaciją?

1

Jei sulauki patyčių

žeminimo, atstūmimo dėl savo seksualinės orientacijos ar santykių su mylimu žmogumi – atmink, kad tai ne tavo kaltė. Tu turi teisę jaustis saugus ir kreiptis pagalbos dėl žeminančio elgesio.

2

Net jei draugams

žinia apie tavo seksualinę orientaciją yra netikėta, nei vienas draugas neturi teisės menkinti tavęs, laidyti juokelių apie tavo seksualinę orientaciją ar kokiu nors kitu būdu kelti tau grėsmę.

3

Tu gali turėti

palaikančių žmonių net ir tuo atveju, kai tavo aplinka atrodo labai netolerantiška ir homofobiška.

Mitai

Lina Januškevičiūtė

Lytiškumo ugdymo ekspertė, edukatorė, viešosios įstaigos „Įvairovės edukacijos namai” vadovė

Seksualinė orientacija – tai jausmas arba ryšys kitam žmogui. Tai labai sudėtinė mūsų tapatybės dalis ir iki šiol nėra iki galo žinoma, kodėl vieni žmonės yra heteroseksualūs (jaučia jausmus arba ryšį kitos lyties asmenims), o kiti homoseksualūs (jaučia jausmus arba ryšį tos pačios lyties asmenims), biseksualūs (jaučia jausmus arba ryšį tiek tos pačios lyties, tiek kitos lyties asmenims) ar kitos seksualinės orientacijos. Labiau yra manoma, jog su tam tikra seksualine orientacija žmonės gimsta, tačiau kartu įtakos gali turėti ir aplinka, tačiau kokios – iki šiol nėra atsakyta.

Svarbu tai, jog nei viena seksualinė orientacija nėra mažiau vertinga ar svarbi už kitą. Deja, mūsų visuomenėje vis dar gajūs įvairūs mitai ir nusistatymai, kurie trukdo kiekvienai ir kiekvienam iš mūsų jaustis visavertėmis ir visaverčiais. Gali būti, kad augdamas/a pradedi jausti įvairius jausmus kartais kitos lyties asmenims, kartais – tos pačios lyties asmenims, tad prisimink, kad niekas neturi teisės iš tavęs tyčiotis ar kitaip menkinti dėl tavo jausmų. Buvimas homoseksualiu, biseksualiu ar kitos orientacijos žmogumi nėra pasirinkimas ar išmokimas – žmonės yra įvairūs, kaip ir jų tapatybė.

Iš tiesų kai kurie žmonės savo seksualinę orientaciją supranta labai anksti, kitiems gali prireikti nemažai laiko, kol išsiaiškina šią savo tapatybės dalį. Visi žmonės yra labai skirtingi ir su tuo viskas yra gerai. Vienas svarbiausių dalykų – reflektuoti apie savo jausmus ir emocijas, leisti sau suprasti, kokie žmonės tau patinka ir stengtis kurti sveikus, saugius ir lygiavertiškus santykius.

Kartais, dėl visuomenėje vyraujančių stereotipų, girdimų komentarų iš aplinkos ir išankstinių nusistatymų, žmonės ilgą laiką nepripažįsta savo seksualinės orientacijos, ją slepia ar neigia, yra išmokę nemėgti arba nekęsti kai kurių orientacijų žmonių, viduje gali išgyventi nerimą, baimę, sumišusius jausmus. Visgi seksualinė orientacija yra dalis mūsų didelės tapatybės ir nesvarbu kokios seksualinės orientacijos bebūtum – esi vienodai vertingas/a ir svarbus/i.

Seksualinės orientacijos supratimas ir pripažinimas gali būti ilgas procesas ir kiekvienam žmogui jis yra individualus ir niekas neturi teisės spausti atrasti ją arba kurti santykius su kitu žmogumi, kai tam dar nesi pasiruošęs/usi.

Atsiskleidimas (angl. coming – out) gali būti dar vienas ilgas procesas, tačiau tai – labai individualus ir asmeninis procesas. Kai kuriems žmonėms yra paprasta ir saugu atsiskleisti savo artimiems žmonėms, draugams, kitiems – labai varginantis ir daug jausmų keliantis dalykas. Nėra nustatyta vieno laiko ar erdvės, kada reikia ar nereikia atsiskleisti. Ne heteroseksualūs asmenys atsiskleidinėti turi praktiškai visą gyvenimą, kartais – tai labai nesaugu (pavyzdžiui, dėl seksualinės orientacijos galima susilaukti daug patyčių, pagiežos arba net smurtinių veiksnių), tad tokiu atveju tikrai yra saugiau neatsiskleisti (netgi savo artimiems žmonėms).

Kartais atsiskleidimo procesas vyksta nuo savęs, o vėliau yra pasakoma patikimiausiems draugams/ėms arba artimiems žmonėms. Kartais – tik artimiausiems draugams. Kartais – kitiems žmonėms, mažiau susijusiems su mūsų gyvenimais.

Jeigu tikrai norisi atsiskleisti – tuomet pirma svarbu suprasti aplinką ir kitų asmenų požiūrį į seksualinės orientacijos temą – galbūt pradžioje juos paruošti tam, suteikti daugiau informacijos prieš atsiskleidžiant. Na, o jeigu apie tai norisi su kažkuo pasikalbėti bet savo aplinkoje neturi tokių žmonių – visuomet gali skambinti į Vaikų liniją, kurioje tave išklausys ir parems paruošti specialistai/ės.

Atmintinė

Seksualinė orientacija yra tavo tapatumo dalis ir ji nėra pasirenkama.
Kartais reikia laiko pažinti, ištyrinėti savo seksualumą.
Atsiskleisti ir papasakoti kam nors apie savo seksualinę orientaciją gali būti baugu, tačiau svarbu nelikti vienam ir rasti tave palaikančių žmonių bei bendraminčių.
Jei jautiesi diskriminuojamas, žeminamas dėl savo seksualinės orientacijos – netylėk. Būtinai kreipkis pagalbos.

Skaitomiausi

Taip, kartais norint labiau, ar norint mažiau, tenka pakeisti mokyklą. Šiame pokytyje gali kilti įvairių iššūkių. Pradedant nuo pripratimo prie naujo kėlimosi ritmo, naujo kelionės maršruto, tęsiant naujų draugų susiradimu ir baigiant galimu nemaloniu atstūmimu.

Kai mokytis sunku 

Nors mokymasis yra įdomus ir vertingas procesas, kartais jis gali būti tikrai nelengvas. Kai mokytis nesiseka, gali pajusti įvairius jausmus: pyktį, liūdesį ar nusivylimą. Nelik su šiais jausmais vienas. Vaikų linijos konsultantai yra pasiruošę tave išklausyti ir padėti rasti sprendimų.

Brendimas – tai laikotarpis kurio metu galima susidurti su kūno, hormonų, mąstymo pokyčiais. Brendimas yra individualus procesas. Paprastai mergaitėms brendimas prasideda nuo 8 iki 13 m., o berniukams – nuo 9 iki 14 m. Visiškai natūralu, kad tavo brendimas gali prasidėti kiek anksčiau ar vėliau nei tavo bendraamžių.

Alkoholis – tau (ne) brolis?! 

Alkoholis yra psichoaktyvi medžiaga, kuri gali sukelti  fizinę ir psichologinę priklausomybę. Net ir nedidelis alkoholio vartojimas paveikia tavo mąstymą bei jausmus. Svarbu, kad žinotum apie pavojus, kuriuos gali sukelti alkoholio vartojimas. Remiantis faktais yra lengviau priimti tinkamą ir atsakingą sprendimą.

2560 1333 Vaikų linija
Pasidalinkite:
Start Typing
Skambinti Vaikų linija 116111 116 111