Tikrinam pagalbą
Jei abejoji - testuok. Čia saugu kalbėti
Nežinau kaip jaučiuosi... o tu?
Kartais jausmai būna aiškūs, o kartais – tikra painiava. Šis trumpas testas padės tau juos atpažinti ir geriau suprasti. Nes jausmai, emocijos – tai ne problema, o svarbūs signalai apie tave.
Užtruksi kelias minutes.
Kada galiu kreiptis
- Kai liūdna
- Kai nesupranti, kas vyksta
- Kai atrodo „čia gal ne problema“
- Kai nori tik pasitikrinti
Į Vaikų liniją gali kreiptis ne tik tada, kai nutinka kažkas „labai rimto“. Gali parašyti ar paskambinti ir tada, kai liūdna, neramu, pikta, keista, džiugu arba tiesiog neaišku, kas su tavimi vyksta. Arba kai nuobodu ir neturi, ką veikti.
Nebūtina iš karto mokėti visko paaiškinti. Pokalbį su savanoriu galima pradėti nuo „nežinau, kaip pasakyti ar nuo ko pradėti“, „man sunku, bet nežinau kodėl“ arba „gal čia ne problema, bet noriu pasikalbėti“. Savanoris arba savanorė tave išklausys, bandys suprasti ir kartu su tavimi ieškos, kas galėtų padėti pasijusti geriau. O gal kartu pasidžiaugsite kokia nors naujiena ar tavo gera nuotaika.
Dažniausiai užduodami klausimai
- Palauk, kol Vaikų linijos pokalbių internetu langelyje atsiras žalios spalvos mygtukas.
- Paspausk mygtuką „Pradėti pokalbį“.
- Atsakyk į keletą klausimų prieš pokalbį (amžius, lytis, pokalbio tema).
- Kai konsultantas bus pasiekiamas, iškart pamatysi susirašinėjimo langą.
- Jau gali rašyti – pasisveikink su konsultantu ir papasakok, kas tave neramina.
Tai reiškia, kad šiuo metu Vaikų linijos savanoriai užimti.
Palauk, kol savanoriai baigs pokalbius ir bus pasiekiami.
Kai tik savanoris / savanorė galės bendrauti su tavimi, pamatysi, kad dingo žinutė apie laukimą eilėje ir atsidarė pokalbių langas, kuriame jau gali susirašinėti.
Taip, tik atsakius į anketos klausimus, leidžiama prisijungti prie pokalbio su savanoriu.
Tavo atsakymai mums labai svarbūs – taip norime sužinoti, kaip tu jautiesi prieš pokalbį ir po jo, ir kaip pavyko tau pagelbėti.
Tuomet, kai atrodo, kad su savanoriu jau aptarėte tai, kas tau svarbu.
Jeigu jauti, kad tau pasidarė per sunku arba nebenori tęsti pokalbio, gali jį nutraukti bet kuriuo metu. Tu pats / pati sprendi, kiek nori kalbėti ir kada sustoti.
Jeigu nori, prieš išeinant gali parašyti ar pasakyti:
- „Man per sunku, atsijungiu.“
- „Ačiū, noriu baigti pokalbį.“
- „Nebegaliu dabar kalbėti.“
- „Jau turiu bėgti, iki.“
- „Atsiprašau, atsijungiu.“
Net jei nepavyko įspėti savanorio ir teko greitai išeiti – savanoriai supranta, kad taip kartais nutinka.
Taip, tikrai galėsi kreiptis dar kartą. Pokalbiai kartais nutrūksta dėl įvairių priežasčių: gali prireikti kažkur išeiti, kas nors gali ateiti į kambarį, gali pablogėti nuotaika, dingti internetas, todėl dėl to neverta jaudintis.
Jeigu nori, kitą kartą gali tiesiog parašyti ar pasakyti:
- „Praeitą kartą teko staigiai atsijungti.“
- „Atsiprašau, praeitą kartą dingo ryšys.“
- „Tada pasidarė per sunku, todėl išėjau.“
- „Nespėjau atsisveikinti, bet dabar vėl noriu pasikalbėti.“
Savanoriai supras ir padės pokalbį tęsti iš naujo.
Kalbant telefonu dažniausiai nėra galimybės sugrįžti pas tą patį savanorį, tačiau rašant internetu (chate) kartais galima pabandyti.
Gali parašyti ar pasakyti, pavyzdžiui:
- „Ką tik kalbėjausi su savanore (-iu), bet nutrūko ryšys. Ar galite sujungti atgal?“
Jeigu savanoris tuo metu bus laisvas, yra galimybė sugrįžti į tą patį pokalbį. Jei nepavyks – galėsi ramiai tęsti pokalbį su kitu savanoriu.
Kartais pokalbis gali nutrūkti dėl techninių trikdžių. Taip nutinka tiek dėl silpnesnio interneto ryšio, tiek dėl pokalbių sistemos sutrikimų.
Jeigu savanoris dingo netikėtai, didelė tikimybė, kad tai įvyko neplanuotai ir jam pačiam. Savanoriai taip pat nerimauja, kai pokalbis nutrūksta, ir tikisi, kad vaikas ar paauglys vėliau dar kreipsis, jei reikės pagalbos.
Jeigu nežinai, nuo ko pradėti – taip ir parašyk ar pasakyk. Nebūtina turėti „rimtos problemos“ ar mokėti ją iš karto aiškiai paaiškinti. Pokalbis gali prasidėti nuo bet kokios minties, jausmo ar situacijos, kuri sukasi galvoje.
Gali pradėti, pavyzdžiui, taip:
- „Nežinau, nuo ko pradėti.“
- „Man sunku, bet nežinau kodėl.“
- „Gal čia ne problema, bet noriu pasikalbėti.“
- „Man neramu.“
- „Nenoriu kalbėti garsiai, todėl rašau.“
Jeigu nori rašyti trumpai – tai visiškai gerai. Jeigu nori parašyti ilgiau, iš anksto susirašyti mintis ar parašyti viską vienu tekstu – irgi gerai. Svarbiausia, kad pokalbis prasidėtų. Savanoriai padės tau jį tęsti ir kartu suprasti, kas tau svarbu.
Kartais pokalbis gali klostytis kitaip, nei tikėjaisi. Gali atrodyti, kad savanoris nesupranta, užduoda ne tuos klausimus, kalba ne ta tema arba pasako kažką, kas tau nepatinka. Tokiu atveju svarbiausia – pabandyti tai pasakyti pokalbio metu. Savanoriui bus daug lengviau suprasti, ko tau reikia, jei pasakysi atvirai. Tai padeda pokalbiui pasisukti į tau svarbią pusę.
Gali parašyti ar pasakyti, pavyzdžiui:
- „Man nelabai patinka, kaip dabar kalbam“
- „Aš noriu kalbėti apie kitą dalyką“
- „Man nesmagu, kai taip sakai“
- „Norėčiau, kad tiesiog mane išklausytum.“
„Galim grįžti prie to, kas man svarbiausia?“
Ką pasakosi paskambinus ar parašius į Vaikų liniją, liks tik tarp tavęs ir Vaikų linijos. Tavo asmeniniai duomenys: telefono numeris, prisijungimo duomenys nebus matomi ar kitaip saugomi. Todėl gali drąsiai dalytis tau rūpimomis temomis, klausimais.
SVARBU! Vaikų linija gali nesilaikyti konfidencialumo principo, jeigu pokalbio metu Tavo gyvybei grėstų pavojus. Tokiu atveju Vaikų linijos savanoris gali sujungti tavo skambutį su Bendruoju pagalbos numeriu 112, kad skubiai sulauktumei reikalingos pagalbos.
Taip pat Vaikų linija gali nesilaikyti konfidencialumo principo sužinojus, kad planuojamas, yra įvykdytas labai sunkus nusikaltimas.
***
Finansuojama Europos Sąjungos lėšomis. Tačiau išreiškiamas požiūris ar nuomonė yra tik autoriaus (-ių) ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Europos Komisijos (EK) požiūrį ar nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei EK negali būti laikoma už juos atsakinga.
