Kas yra netekties jausmas? Išties sudėtinga apsakyti – kaip apibūdinti jausmą, kai tarsi tuščia viduje. Pats pavadinimas labai taikliai pateikia užuominą: netektis – tai, ką išgyvename, kai kažko netenkame.
Emocinė parama vaikams
Pagalba pokalbiais internetu
Jei nori pasikalbėti ir pasidalinti sunkumais – drąsiai
rašyk Vaikų linijai kasdien nuo 14 iki 23 val.
Pokalbių internetu sistemą palaiko Basechat.
Dažniausiai užduodami klausimai
- Palauk, kol Vaikų linijos pokalbių internetu langelyje atsiras žalios spalvos mygtukas.
- Paspausk mygtuką „Pradėti pokalbį“.
- Atsakyk į keletą klausimų prieš pokalbį (amžius, lytis, pokalbio tema).
- Kai konsultantas bus pasiekiamas, iškart pamatysi susirašinėjimo langą.
- Jau gali rašyti – pasisveikink su konsultantu ir papasakok, kas tave neramina.
Tai reiškia, kad šiuo metu Vaikų linijos savanoriai užimti.
Palauk, kol savanoriai baigs pokalbius ir bus pasiekiami.
Kai tik savanoris / savanorė galės bendrauti su tavimi, pamatysi, kad dingo žinutė apie laukimą eilėje ir atsidarė pokalbių langas, kuriame jau gali susirašinėti.
Taip, tik atsakius į anketos klausimus, leidžiama prisijungti prie pokalbio su savanoriu.
Tavo atsakymai mums labai svarbūs – taip norime sužinoti, kaip tu jautiesi prieš pokalbį ir po jo, ir kaip pavyko tau pagelbėti.
Tuomet, kai atrodo, kad su savanoriu jau aptarėte tai, kas tau svarbu.
Jeigu jauti, kad tau pasidarė per sunku arba nebenori tęsti pokalbio, gali jį nutraukti bet kuriuo metu. Tu pats / pati sprendi, kiek nori kalbėti ir kada sustoti.
Jeigu nori, prieš išeinant gali parašyti ar pasakyti:
- „Man per sunku, atsijungiu.“
- „Ačiū, noriu baigti pokalbį.“
- „Nebegaliu dabar kalbėti.“
- „Jau turiu bėgti, iki.“
- „Atsiprašau, atsijungiu.“
Net jei nepavyko įspėti savanorio ir teko greitai išeiti – savanoriai supranta, kad taip kartais nutinka.
Taip, tikrai galėsi kreiptis dar kartą. Pokalbiai kartais nutrūksta dėl įvairių priežasčių: gali prireikti kažkur išeiti, kas nors gali ateiti į kambarį, gali pablogėti nuotaika, dingti internetas, todėl dėl to neverta jaudintis.
Jeigu nori, kitą kartą gali tiesiog parašyti ar pasakyti:
- „Praeitą kartą teko staigiai atsijungti.“
- „Atsiprašau, praeitą kartą dingo ryšys.“
- „Tada pasidarė per sunku, todėl išėjau.“
- „Nespėjau atsisveikinti, bet dabar vėl noriu pasikalbėti.“
Savanoriai supras ir padės pokalbį tęsti iš naujo.
Kalbant telefonu dažniausiai nėra galimybės sugrįžti pas tą patį savanorį, tačiau rašant internetu (chate) kartais galima pabandyti.
Gali parašyti ar pasakyti, pavyzdžiui:
- „Ką tik kalbėjausi su savanore (-iu), bet nutrūko ryšys. Ar galite sujungti atgal?“
Jeigu savanoris tuo metu bus laisvas, yra galimybė sugrįžti į tą patį pokalbį. Jei nepavyks – galėsi ramiai tęsti pokalbį su kitu savanoriu.
Kartais pokalbis gali nutrūkti dėl techninių trikdžių. Taip nutinka tiek dėl silpnesnio interneto ryšio, tiek dėl pokalbių sistemos sutrikimų.
Jeigu savanoris dingo netikėtai, didelė tikimybė, kad tai įvyko neplanuotai ir jam pačiam. Savanoriai taip pat nerimauja, kai pokalbis nutrūksta, ir tikisi, kad vaikas ar paauglys vėliau dar kreipsis, jei reikės pagalbos.
Jeigu nežinai, nuo ko pradėti – taip ir parašyk ar pasakyk. Nebūtina turėti „rimtos problemos“ ar mokėti ją iš karto aiškiai paaiškinti. Pokalbis gali prasidėti nuo bet kokios minties, jausmo ar situacijos, kuri sukasi galvoje.
Gali pradėti, pavyzdžiui, taip:
- „Nežinau, nuo ko pradėti.“
- „Man sunku, bet nežinau kodėl.“
- „Gal čia ne problema, bet noriu pasikalbėti.“
- „Man neramu.“
- „Nenoriu kalbėti garsiai, todėl rašau.“
Jeigu nori rašyti trumpai – tai visiškai gerai. Jeigu nori parašyti ilgiau, iš anksto susirašyti mintis ar parašyti viską vienu tekstu – irgi gerai. Svarbiausia, kad pokalbis prasidėtų. Savanoriai padės tau jį tęsti ir kartu suprasti, kas tau svarbu.
Kartais pokalbis gali klostytis kitaip, nei tikėjaisi. Gali atrodyti, kad savanoris nesupranta, užduoda ne tuos klausimus, kalba ne ta tema arba pasako kažką, kas tau nepatinka. Tokiu atveju svarbiausia – pabandyti tai pasakyti pokalbio metu. Savanoriui bus daug lengviau suprasti, ko tau reikia, jei pasakysi atvirai. Tai padeda pokalbiui pasisukti į tau svarbią pusę.
Gali parašyti ar pasakyti, pavyzdžiui:
- „Man nelabai patinka, kaip dabar kalbam“
- „Aš noriu kalbėti apie kitą dalyką“
- „Man nesmagu, kai taip sakai“
- „Norėčiau, kad tiesiog mane išklausytum.“
„Galim grįžti prie to, kas man svarbiausia?“
Ką pasakosi paskambinus ar parašius į Vaikų liniją, liks tik tarp tavęs ir Vaikų linijos. Tavo asmeniniai duomenys: telefono numeris, prisijungimo duomenys nebus matomi ar kitaip saugomi. Todėl gali drąsiai dalytis tau rūpimomis temomis, klausimais.
SVARBU! Vaikų linija gali nesilaikyti konfidencialumo principo, jeigu pokalbio metu Tavo gyvybei grėstų pavojus. Tokiu atveju Vaikų linijos savanoris gali sujungti tavo skambutį su Bendruoju pagalbos numeriu 112, kad skubiai sulauktumei reikalingos pagalbos.
Taip pat Vaikų linija gali nesilaikyti konfidencialumo principo sužinojus, kad planuojamas, yra įvykdytas labai sunkus nusikaltimas.
Dažniausiai užduodami klausimai
Į skambutį atsilieps Vaikų linijos savanoris ar savanorė ir ištars „Vaikų linija, klausau“ . Gali pasisveikinti ir pasidalyti tuo, kas neramina.
Nenustebk, kad paskambinus į Vaikų liniją iš pradžių išgirsi automatinę balso žinutę. Ji skirta tau, kad būtum tikras/-a, kad paskambinai būtent į Vaikų liniją.
Taip pat žinutėje primenam, kad pokalbiai yra anonimiški bei konfidencialūs tam, kad galėtum jaustis saugiai pasakojant, kas tau rūpi. Na, ir turėsi keliolika sekundžių pasiruošti pokalbiui, susikaupti, jei reikia.
- Viskas, ką papasakosi Vaikų linijos savanoriui, liks saugu ir konfidencialu – tik tarp tavęs ir Vaikų linijos. Paskambinus tau nebūtina prisistatyti, pasakyti savo vardo ar iš kur skambini. Vaikų linijoje mes nematome telefono numerio, iš kurio skambini. Apie save gali pasakoti tik tiek, kiek nori ir išlikti anonimišku/-a. Todėl gali drąsiai pasidalyti viskuo, kas tave neramina ar slegia, nesibaiminant, kad apie tai sužinos kažkas iš tavo aplinkos.
- SVARBU! Vaikų linija gali nesilaikyti konfidencialumo principo, jeigu pokalbio metu tavo gyvybei grėstų pavojus. Tokiu atveju Vaikų linijos savanoris gali sujungti tavo skambutį su Bendruoju pagalbos numeriu 112, kad skubiai sulauktumei reikalingos pagalbos.
- Vaikų linija gali nesilaikyti konfidencialumo principo sužinojus, kad planuojamas, yra įvykdytas labai sunkus nusikaltimas.
Mums svarbu tave išgirsti ir išklausyti, todėl Vaikų linijos savanoris padrąsins tave pasidalyti savo rūpesčiais, išklausys ir bandys suprasti, kaip jautiesi, kas su tavimi vyksta, stengsis padėti Tau pasijusti geriau.
Jeigu norėsi, konsultantas galės drauge su Tavimi paieškoti atsakymų į Tau rūpimus klausimus ar aptarti, kaip Tau pasielgti. Kartais vaikai, skambindami į Vaikų liniją, tikisi greito „recepto“ ir atsakymo į klausimą „ką daryti?“. Mes negalime nuspręsti už Tave, tačiau pokalbio telefonu metu KARTU SU TAVIMI ieškosime Tau priimtinų atsakymų ar sprendimo būdų.
Vaikų linijos savanoriai gali tau pasiūlytikreiptis į kitą tarnybą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos „Pagalbos vaikams liniją“.
Šios tarnybos specialistai – vaiko teisių gynėjai – padės surasti tau reikalingus specialistus, suteiks informacijos teisiniais ar socialiniais klausimais, susijusiais su vaiko teisių apsauga.
Jeigu patiri smurtą ar yra kitaip pažeidžiamos tavo teisės ir tu nori, kad situacija pasikeistų, „Pagalbos vaikams linijos“ specialistai apie tai galės informuoti atitinkamas tarnybas.
Svarbu žinoti, kad „Pagalbos vaikams linijos“ specialistai matys tavo numerį, tačiau be tavo sutikimo jo niekur neviešins ir apskritai nesiims jokių veiksmų, jeigu to nenorėsi.
Patarimų / atsakymų
gali ieškoti ir mūsų Aktualių temų vaikams / paaugliams skyrelyje
Baimė – tai jausmas, kuris gali užklupti visai netikėtai ir lygiai taip pat netikėtai pradingti. Bet gali ir užsibūti. Nesvarbu, ar baimę jaučiame trumpesnį ar ilgesnį laiką – buvimas su ja labai sekina, vargina ir neleidžia mums užsiimti įprastomis veiklomis, tarsi užgožia kitus jausmus, trukdo ramiai mąstyti.
Mes visi gyvenime susiduriame su įvairiais sunkiais jausmais, tačiau kartais tokie jausmai gali būti ypač stiprūs ir varginantys, būna sunku su tuo tvarkytis.
Galbūt pats nepatiri patyčių, bet pažįsti skriaudžiamą vaiką ir svarstai, ar galėtumei ką nors pakeisti. Tikrai taip! Tu gali padėti sustabdyti patyčias.
Turėti brolį ar sesę gali būti puikus patyrimas, o gali atrodyti kaip nuolatinė kančia. Taip jau yra, kad brolių ir seserų mes negalime pasirinkti – jie tiesiog yra mūsų šeimos nariai.
Ar jauti, kad esi tau svarbių žmonių dažnai žeminama/s, ignoruojama/s ar kritikuojama/s? Jei taip – greičiausiai patiri emocinę prievartą. Tai nėra tavo kaltė ir toks elgesys nėra normalus.
Kai susiduriame su labai stipriu nerimu arba baime, mūsų organizmas gali labai jautriai į tai sureaguoti ir parodyti tokių reakcijų į nerimą, kurių mes visiškai nesitikėjome ir net negalėjome numanyti. Tokios stiprios reakcijos vadinamos panikos priepuoliais arba paniko atakomis.
Natūralu, kad tai, kas tau svarbu, gali kelti kažkiek nerimo. Visgi, didelis nerimas gali varginti ir trukdyti. Jeigu susiduri su slogiais jausmais artėjant egzaminams ar atsiskaitymams – Vaikų linijos konsultantai yra pasiruošę tave išklausyti.
Rūkymo tema yra itin aktuali ir sudėtinga. Neretai rūkymą jaunuoliai asocijuoja su laisve, pasitenkinimu, maištu ir pan. Kartais rūkyti paskatina smalsumas, noras pritapti prie draugų, atrodyti labiau suaugusiu, subrendusiu ar ieškančiu nusiraminimo būdo.
Seksualumas yra neatsiejama žmogaus tapatybės dalis. Paauglystės metu vykstantis savo seksualumo atradimas ir tyrinėjimas gali kelti įvairių jausmų ir iššūkių.
Patyčios gali vykti pačiose įvairiausiose vietose – mokykloje, būrelyje, kompiuterinių žaidimų pokalbių kambariuose ar socialiniuose tinkluose. Kitaip tariant – bet kur, kur renkasi tavo bendraamžiai.
Mūsų kūnai yra nuostabūs ir sudėtingi tarsi įvairūs techniniai mechanizmai, apie kuriuos galbūt esi skaitęs enciklopedijose ar straipsniuose.
Draugystė – nepaprastai įdomi, kupina atradimų patirtis. Turbūt kiekvienas norime turėti tikrą draugą/-ę. Kita vertus, ne visuomet taip paprasta atrasti tikrą draugą. O kartais prireikia laiko, kol jį atrandame.
Taip, kartais norint labiau, ar norint mažiau, tenka pakeisti mokyklą. Šiame pokytyje gali kilti įvairių iššūkių. Pradedant nuo pripratimo prie naujo kėlimosi ritmo, naujo kelionės maršruto, tęsiant naujų draugų susiradimu ir baigiant galimu nemaloniu atstūmimu.
Visi vaikai skirtingi ir tai yra puiku. Pasaulis būtų nuobodus, jeigu visi žmonės turėtų tuos pačius hobius, mėgstamiausias spalvas, atrodytų vienodai. Jeigu tu sulauki komentarų, kad berniukams nedera elgtis vienaip ar kitaip, o mergaitės turėtų elgtis taip ar anaip, žinok – turi teisę į savo nuomonę ir rinktis tai, kas tau patinka.
Kiekvienas iš mūsų kažkuo skiriamės nuo kitų. Skiriamės veido bruožais, ūgiu, plaukų ilgiu, kūno sudėjimu... ir tai yra visiškai natūralu. Tiesa, natūralu yra ir tai, kad kartais žmogui gali norėtis kažką savo išvaizdoje pakeisti ar panaikinti. Sunkumai kyla tuomet, kai pradedama galvoti, kad yra privaloma būti lieknesniu, pasiekti tam tikrų kūno formų, kad būtum pakankamas sau ir kitiems ir pradedama laikytis dietų, riboti maistą ar kitaip perdėtai rūpintis savo išvaizda. Toks elgesys gali sukelti ar būti nulemtas valgymo sutrikimų.
Nors mokymasis yra įdomus ir vertingas procesas, kartais jis gali būti tikrai nelengvas. Kai mokytis nesiseka, gali pajusti įvairius jausmus: pyktį, liūdesį ar nusivylimą. Nelik su šiais jausmais vienas. Vaikų linijos konsultantai yra pasiruošę tave išklausyti ir padėti rasti sprendimų.
Niekas neturi teisės iš tavęs tyčiotis ar kaip nors tave žeminti. Jei tu ar tavo bendraamžiai patiria patyčias ir nori pasitarti, ką daryti – Vaikų linijos savanoriai pasiruošę tave išklausyti ir padėti rasti sprendimus.
Brendimas – tai laikotarpis kurio metu galima susidurti su kūno, hormonų, mąstymo pokyčiais. Brendimas yra individualus procesas. Paprastai mergaitėms brendimas prasideda nuo 8 iki 13 m., o berniukams – nuo 9 iki 14 m. Visiškai natūralu, kad tavo brendimas gali prasidėti kiek anksčiau ar vėliau nei tavo bendraamžių.
Kiekviena šeima yra unikali. Kai kurios šeimos itin gausios, kai kurias sudaro keli asmenys. Kiekviena šventė yra unikali. Tad nenuostabu, kad net ir tos pačios šventės, skirtingose šeimose atrodo visiškai skirtingai. Neretai šeimos šventės tampa ypatingais ir svarbiais momentais, kai artimiausi žmonės susirenka ir dalijasi džiaugsmu. Visgi šeimos šventės gali ne tik praturtinti mūsų kasdienybę, bet ir kelti įvairiausių iššūkių ar sudėtingų, slogių jausmų.
