• Vaikų linijos Facebook puslapis
  • Vaikų linijos Instagram puslapis
  • Vaikų linijos Linkedin puslapis
  • Vaikų linijos Youtube kanalass
Pokalbiai internetu Vaikų linijoje
116 111 PAGALBA TELEFONU

GAIRĖS SU VAIKAIS DIRBANTIEMS/ČIOMS SPECIALISTAMS/ĖMS

I DALIS. Pagrindas

1. Kodėl ši tema svarbi kiekvienam, kas dirba su vaikais?

Specialistai/ės, dirbantys/čios su vaikais mokykloje kalba apie mitybą, judėjimą, miegą, priklausomybes, emocinę sveikatą, lytiškumą, traumų prevenciją ir saugius santykius. Beveik kiekvienoje iš šių temų netiesioginę įtaką daro vienas retai garsiai įvardijamas dalykas – visuomenėje paplitę lūkesčiai, kokie „turėtų būti“ berniukai ir mergaitės.

Šie lūkesčiai nulemia labai konkrečius sveikatos elgesio pasirinkimus: kas kreipiasi pagalbos, o kas tyli; kas rizikuoja, norėdamas/a įrodyti drąsą; kas riboja mitybą, siekdamas/a atitikti kūno standartą; kas nepasako „ne“, nes bijo būti nemandagus/i. Kalbėdami apie lyčių stereotipus, kalbame ne apie politiką, o apie prevenciją.

TRYS MECHANIZMAI, KURIAIS STEREOTIPAI VEIKIA SVEIKATĄ

  1. Emocijų raiškos ribojimas. Kai vaikas mokosi, kad tam tikri jausmai „netinka“ jo lyčiai, jis / ji mokosi juos slėpti. Neįvardytos emocijos nedingsta – jos gali pasireikšti dirglumu, kūno simptomais, rizikingu elgesiu ar užsisklendimu.
  2. Baimė kreiptis pagalbos. Įsitikinimas, kad prašyti pagalbos yra silpnumo požymis, tiesiogiai mažina tikimybę, kad jaunas žmogus krizės metu kreipsis į specialistą.
  3. Elgesio normų formavimas. „Taip elgiasi tikri vyrai“ arba „tokia turi būti mergina“ tampa nerašytomis taisyklėmis, pagal kurias pasirenkama rizikuoti, tylėti, kęsti ar nepaisyti ribų.

Kalbėti apie stereotipus nereiškia, kad berniukai ir mergaitės yra vienodi arba kad tradiciniai vaidmenys yra blogi. Tai reiškia klausti, ar konkrečiam vaikui tie lūkesčiai palieka pakankamai erdvės būti savimi ir rūpintis savo sveikata.

1.1. Kaip ši tema siejasi su ugdymo turiniu

Nuo 2023 m. rugsėjo bendrojo ugdymo mokyklose įgyvendinama Gyvenimo įgūdžių bendroji programa (GĮP), pakeitusi anksčiau galiojusią Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai (SLURŠ) programą. Specialistai/ės, dirbantys/čios su vaikais, dažnai kviečiami/os į pamokas kaip konkrečios srities žinovai/ės arba padeda klasės vadovui/ei pasirengti. Šioje metodikoje pateiktos veiklos siejasi su GĮP sritimis: psichikos ir emocine sveikata, saugumu ir smurto prevencija, santykiais, lytiškumu bei medijų raštingumu. Jos taip pat tinka klasės valandėlėms, prevencinėms savaitėms ir neformaliojo ugdymo užsiėmimams.

1.2. Šių gairių tikslai ir ribos

Šios gairės siekia

Šios gairės nesiekia

padėti mokiniams/ėms pastebėti, kokias žinutes apie save jie gauna iš aplinkos

primesti mokiniams/ėms vienos „teisingos“ pozicijos

stiprinti gebėjimą kalbėti apie jausmus ir prašyti pagalbos

vertinti ar kritikuoti mokinių šeimų gyvenimo būdo

ugdyti kritinį mąstymą vertinant socialinių tinklų turinį

uždrausti ar demonizuoti socialinių tinklų

mokyti atpažinti ribas, sutikimą ir nesaugius santykius

pakeisti psichologo/ės, socialinio pedagogo/ės ar teisėsaugos vaidmens

sukurti erdvę diskusijai, kurioje galimos skirtingos nuomonės

formuoti mokinių politinių ar religinių pažiūrų

Praktinė pasekmė paprasta: pamokos tikslas nėra pasiekti, kad visi mokiniai/ės sutiktų su ta pačia išvada. Tikslas – paskatinti kiekvieną po pamokos apmąstyti bent vieną dalyką naujai.

1.3. Kaip naudotis šia metodika

Pirmoji dalis skirta su vaikais dirbantiems specialistams/ėms: joje aptariamos sąvokos, sveikatos sąsajos, lyčiai jautri kalba ir grupės lydėjimo principai. Antrojoje dalyje pateikiama penkiolika pamokų planų, suskirstytų į keturias temines grupes – lyčių stereotipai ir lygybė, rūpestingas vyriškumas, ribos ir sutikimas, smurto prevencija. Trečioji dalis – priedai. Rekomenduojama pirmą kartą pasirinkti vieną planą, kurio metodas jums artimiausias, ir jį išbandyti. Kiekvienu planu galima naudotis savarankiškai.

2. Sąvokos, kurias verta turėti po ranka

Daug nesusipratimų kyla ne dėl skirtingų vertybių, o dėl to, kad tais pačiais žodžiais žmonės vadina skirtingus dalykus. Prieš pradedant dirbti su klase verta turėti aiškias, paprastas pagrindinių sąvokų formuluotes.

Sąvoka

Paprastas paaiškinimas

Biologinė lytis

Žmogaus biologinės savybės: chromosomos, hormonai, lytiniai organai. Nedidelė dalis žmonių gimsta turėdami įgimtų lyties požymių variacijų.

Socialinė lytis

Su lytimi siejami visuomenėje susiformavę vaidmenys, elgesio normos ir lūkesčiai, kaip „turėtų“ elgtis, atrodyti, jaustis ir ką veikti moterys ir vyrai. Šie vaidmenys, normos ir lūkesčiai skiriasi priklausomai nuo šalies, laikotarpio ir bendruomenės.

Lyčių vaidmenys

Su viena ar kita lytimi visuomenėje siejami elgesio modeliai, veiklos ir atsakomybės: kas rūpinasi, kas uždirba, kas priima sprendimus, kas guodžia.

Lyčių stereotipai

Apibendrinti įsitikinimai apie visą lyties grupę: „berniukai neverkia“, „mergaitės nemėgsta technikos“. Stereotipai visada supaprastina ir neleidžia spręsti apie konkretų žmogų vien pagal jo lytį.

Lyčių lygybė

Vienodos teisės, galimybės ir pareigos nepriklausomai nuo lyties. Tai nereiškia, kad visi žmonės vienodi ar turi rinktis tą patį.

Smurtas lyties pagrindu

Smurtas, nukreiptas prieš asmenį dėl jo lyties, lytinės tapatybės ar lyties raiškos arba neproporcingai paveikiantis tam tikros lyties žmones. Jį dažniau patiria merginos ir moterys, tačiau su tokiu smurtu gali susidurti ir vaikinai, pavyzdžiui, kai jų elgesys ar išvaizda neatitinka visuomenėje paplitusių „vyriškumo“ normų.

Rūpestingas vyriškumas

Vyriškumo samprata, kurioje svarbūs gebėjimas rūpintis, išklausyti, prisiimti atsakomybę, atpažinti savo ir kitų ribas bei prašyti pagalbos.

Sutikimas

Laisvai priimtas, aiškiai išreikštas ir informuotas sprendimas dalyvauti tam tikroje veikloje. Sutikimas duodamas konkrečiai veiklai ir gali būti bet kada atšauktas.

SKIRTUMAS, KURĮ VERTA PASAKYTI GARSIAI

Lyčių lygybė nėra lyčių vienodumas. Lygybė nereiškia, kad mergaitė privalo rinktis inžineriją, o berniukas – šokius. Lygybė reiškia, kad niekas neturėtų atsisakyti to, ką nori rinktis, vien dėl to, kad „taip nedaro berniukai / mergaitės“.

Dalis stereotipų skamba kaip pagyrimas: „mergaitės atidesnės“, „vyrai geriau susitvarko su stresu“. Tačiau tokie teigiami apibendrinimai gali turėti ir kitą pusę: jei mergaitės „iš prigimties atidesnės“, neatidumas gali būti laikomas asmenine mergaitės yda; jei vyrai „geriau susitvarko“, vyrui, kuriam sunku, lieka mažiau teisės apie tai kalbėti. Todėl klasėje naudingiau ne ginčytis, ar stereotipas teisingas, o klausti: „Ką šis įsitikinimas leidžia žmogui daryti ir ko neleidžia?“ Tai klausimas apie pasekmes, o ne apie teiginio teisingumą, todėl jis kur kas rečiau sukelia gynybišką reakciją. Platesnis terminų žodynėlis pateiktas 1 priede.

3. Iš kur mokiniai/ės gauna žinutes apie lytį

Stereotipai nėra įgimti. Vaikai juos perima stebėdami aplinką ir į mokyklą jau ateina turėdami gana susiformavusį supratimą apie tai, kas būdinga mergaitėms ir berniukams. Specialistui/ei naudinga žinoti pagrindinius šių nuostatų šaltinius – ne tam, kad ieškotų kaltų, o tam, kad atpažintų, iš kur kyla klasėje išgirsti teiginiai.

Šaltinis

Kaip veikia

Šeima

Pirmoji aplinka, kur vaikas mato, kas gamina, kas taiso, kas guodžia, kas priima sprendimus. Žinutės perduodamos kasdieniais sakiniais: „nebūk toks jautrus“, „tu juk vyras“, „mergaitės taip nesielgia“. Kalbant su mokiniais/ėmis svarbu nekritikuoti jų šeimų – tai greičiausias būdas nutraukti pokalbį.

Mokykla

Stereotipus stiprina skirtingi lūkesčiai, skirtingos reakcijos į vienodą elgesį , veiklų skirstymas pagal lytį, komentarai apie išvaizdą, reakcijų į stereotipinius juokelius nebuvimas. Juos mažina gebėjimų vertinimas neatsižvelgiant į lytį ir aiški reakcija į menkinančius pasakymus.

Šaltinis

Kaip veikia

Bendraamžiai

Paauglystėje noras pritapti gali būti ypač stiprus, todėl bendraamžių grupė gali tapti stereotipų sergėtoja. Dalis mokinių kartoja stereotipinius juokelius net tada, kai patys su jais nesutinka.

Socialiniai tinklai

Turinį atrenka algoritmai, rodantys daugiau to, prie ko žmogus sustojo ir reaguoja. Lyčių stereotipais grįstas turinys algoritmams gali būti ypač „patogus“, nes jis sukelia stiprias emocijas — pritarimą, pasipiktinimą ar atpažinimo jausmą. Todėl žmonės prie jo ilgiau sustoja, aktyviau komentuoja ir juo dažniau dalijasi, o algoritmas tokį turinį gali imti rodyti dar dažniau. Taip gali susidaryti įspūdis, kad „taip galvoja visi“. Mokiniams/ėms svarbu paaiškinti, kad socialiniuose tinkluose matomas vaizdas nebūtinai atspindi visuomenės nuomonę – jį formuoja ir mūsų elgesys platformoje, ir jos rekomendavimo algoritmai.

Kultūra ir humoras

Patarlės, posakiai ir kasdienis humoras formuoja tai, ką žmogus laiko normaliu. Kultūra nėra statiška – daugelis šiandien įprastų požiūrių į lyčių vaidmenis prieš kelis dešimtmečius buvo visai kitokie.

3.1. Reiškiniai, kuriuos verta atpažinti mokinių kalboje

Reiškinys

Kaip jis skamba mokinio/ės lūpose

Manosfera – internetinių bendruomenių, turinio kūrėjų ir kanalų visuma, kurioje kalbama apie vyriškumą, vyrų santykius, saviugdą, statusą ir kitas vyrams aktualias temas. Dalis šio turinio gali būti naudingas (pavyzdžiui, apie sportą ar discipliną), tačiau dalis remiasi griežtais lyčių stereotipais ar priešiškumu moterims.

„Tikras vyras nerodo silpnumo.“ „Moterimis negalima pasitikėti.“ „Vyro vertę lemia pinigai ir statusas.“

„ Alpha male“ kultūra – siauras sėkmingo vyro idealas siejamas su fizine jėga, pinigais, dominavimu ir pažeidžiamumo vengimu.

„Jei nesu raumeningas, niekam nepatiksiu.“ „Reikia dominuoti, kitaip tave nustums.“

Reiškinys

Kaip jis skamba mokinio/ės lūpose

„Incel“ bendruomenės – internetinės erdvės, kuriose buriasi žmonės, manantys, kad negali užmegzti norimų romantinių santykių. Daliai šių bendruomenių būdingas moterų kaltinimas dėl patiriamo vienišumo ar atstūmimo.

„Merginos nori tik turtingų.“ „Man iš anksto nėra šansų.“

„Tradwife“ turinys – socialiniuose tinkluose estetiškai pristatomas tradicinis žmonos ir namų šeimininkės įvaizdis. Dalis tokio turinio šį vaidmenį pristato kaip moteriai natūralesnį ar tinkamesnį už kitus pasirinkimus.

„Moteris turi rūpintis namais.“ „Karjera moterį daro nelaimingą.“

„Clean girl“ estetika – socialiniuose tinkluose paplitęs „natūraliai“ nepriekaištingos išvaizdos ir tvarkingos kasdienybės idealas, siejamas su švaria oda, lieknu kūnu, minimalistine išvaizda ir savidisciplina.

„Graži mergina negali turėti spuogų.“ „Turiu būti liekna, kad būčiau patraukli.“

SVARBIAUSIA ŽINUTĖ MOKINIAMS/ĖMS APIE ŠĮ TURINĮ

Svarbu klausti ne tik „ar tai tiesa“, bet ir „kas iš to uždirba“. Didelė dalis turinio apie išvaizdą, vyriškumą ar santykius pirmiausia sukuria nepasitenkinimą, o paskui pasiūlo sprendimą: papildą, kursą, procedūrą ar prenumeratą. Gebėjimas paklausti „ką man čia bando parduoti?“ apsaugo geriau nei paprastas nurodymas „nežiūrėk to“.

4. Kaip lyčių stereotipai veikia mokinių sveikatą

Šioje dalyje paaiškinama, kodėl ši tema svarbi su vaikais dirbančiam specialistui/ei. Ji atsako į klausimą, kurį anksčiau ar vėliau užduos kolega, mokyklos vadovas/ė ar tėvai: „Kodėl apie tai reikia kalbėtis su vaikais?“

4.1. Emocinė sveikata ir pagalbos ieškojimas

Berniukams dažniau siunčiama žinutė „susiimk“, „būk stiprus“, todėl liūdesys, baimė ar vienišumas gali likti neįvardyti, o pyktis – tapti viena lengviau išreiškiamų emocijų. Mergaitės dažniau skatinamos būti supratingos, nekonfliktuoti ir pasirūpinti kitų jausmais, todėl joms gali būti sunkiau išsakyti pyktį, savo poreikius ir nubrėžti ribas. Praktinė pasekmė specialistui/ei: emocinio sunkumo požymiai gali atrodyti labai skirtingai – vienu atveju tai tylus užsisklendimas, kitu – dirglumas ir konfliktai. Abu gali būti skirtingos emocinio sunkumo išraiškos.

4.2. Kūno įvaizdis, mityba ir fizinis aktyvumas

Grožio standartai skiriasi pagal lytį, bet dažnai siunčia panašią žinutę: dabartinis kūnas nėra pakankamai geras. Merginoms dažniau transliuojamas liekno, „švaraus“ kūno vaizdinys; vaikinams – raumeningo ir stambaus. Tai gali skatinti maisto ribojimą, perdėtą sportavimą, nesaikingą maisto papildų vartojimą ir didinti valgymo sutrikimų riziką. Kalbant apie mitybą ir judėjimą klasėje, verta sąmoningai vengti svorio, kalorijų ar „taisyklingo“ kūno akcentavimo ir sutelkti dėmesį į savijautą, energiją, jėgą, miegą ir judėjimo teikiamą malonumą.

4.3. Rizikingas elgesys ir saugumas

Įsitikinimas, kad drąsa įrodoma rizikuojant, siejamas su didesniu traumų ir pavojingo elgesio dažniu tarp vaikinų. Nuostata „būk maloni, nesukelk scenos“ gali trukdyti merginai išeiti iš nesaugios situacijos ar pasakyti „ne“. Abiem atvejais stereotipas gali veikti kaip elgesio taisyklė, stipresnė už žinias apie riziką. Todėl vien informacijos apie pavojus paprastai nepakanka – reikia dirbti su grupėje vyraujančiomis normomis.

4.4. Santykiai ir smurtas lyties pagrindu

Smurtą lemia daugybė veiksnių, tačiau nuostatos, kad viena pusė turi dominuoti, o kita nusileisti, gali padėti pateisinti galios disbalansą. Klasikinis pavyzdys – įsitikinimas „jei pavydi, vadinasi, myli“, kuris kontrolę paverčia meilės įrodymu. Stereotipai gali apsunkinti ir smurto atpažinimą: vyrui sunkiau pripažinti, kad jis nukentėjo, o merginai – kad nuolatinė kritika ar telefono tikrinimas yra smurtas, o ne rūpestis.

Svarbu, kad specialistas/ė gebėtų paprastai įvardyti smurto formas: fizinį smurtą (mušimą, stumdymą), psichologinį (žeminimą, nuolatinę kritiką, izoliavimą, manipuliavimą), seksualinį (bet kokį seksualinio pobūdžio veiksmą be sutikimo, spaudimą dalytis intymiu turiniu), ekonominį (finansinių galimybių kontrolę) ir skaitmeninį (sekimą, telefono tikrinimą, slaptažodžių reikalavimą, intymaus turinio platinimą be sutikimo). Skaitmeninės kontrolės apraiškos jauniems žmonėms gali atrodyti kaip rūpestis ar meilė.

Stereotipas

Galima pasekmė sveikatai

Ką gali daryti specialistas/ė

„Berniukai neverkia“

Sunkumai įvardijant emocijas, vėlesnis kreipimasis pagalbos, pykčio ar agresyvaus elgesio naudojimas emocijoms išreikšti

Padėti įvardyti emocijas nesiejant jų su lytimi; rodyti, kad pagalbos prašymas yra įgūdis, o ne silpnumas

„Mergaitė turi būti maloni“

Sunkumai nustatant ribas, tylėjimas nesaugiose situacijose

Mokyti konkrečių atsisakymo formuluočių; treniruoti gebėjimą pasakyti „ne“ saugioje aplinkoje

„Tikras vyras nebijo rizikos“

Traumos, rizikingas alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas, pavojingas elgesys grupėje

Dirbti su grupėje vyraujančiomis normomis, ne tik teikti informaciją apie riziką

„Reikia atrodyti tam tikru būdu“

Maisto ribojimas, perdėtas sportavimas, nesaikingas maisto papildų vartojimas, sumažėjusi savivertė

Kalbėti apie savijautą ir kūno funkcijas, o ne apie išvaizdą ir svorį

„Pavydas – meilės ženklas“

Kontrolė santykiuose pradedama laikyti normalia

Konkrečiais pavyzdžiais aiškiai atskirti rūpestį nuo kontrolės

„Vyrai visada nori sekso“

Sunkumai atpažįstant ir įvardijant patirtą prievartą

Pabrėžti, kad sutikimo principas galioja visiems, nepriklausomai nuo lyties

„Vyriškumas – tai agresyvumas“

Smurto normalizavimas, jėgos naudojimas sprendžiant konfliktus

Rodyti alternatyvius vyriškumo pavyzdžius; kalbėti apie rūpestingą vyriškumą

5. Rūpestingas vyriškumas

Prevencinis darbas dažnai sutelkiamas į tai, ko negalima daryti. Tačiau vien draudimai nekuria alternatyvos. Berniukui, kuris girdi, kad „alpha male“ turinys yra blogas, bet nemato jokio kito patrauklaus vyriškumo pavyzdžio, lieka tuščia vieta. Rūpestingo vyriškumo samprata gali pasiūlyti tokią alternatyvą.

Rūpestingas vyriškumas nėra „minkštesnis“ ar „mažiau vyriškas“ variantas. Tai vyriškumo samprata, kurioje vertinami gebėjimas išklausyti; drąsa pripažinti, kad kažko nežinai ar kad tau sunku; atsakomybė už savo elgesio poveikį kitiems; gebėjimas prašyti pagalbos; savo ir kitų ribų atpažinimas; konfliktų sprendimas žodžiais, o ne jėga ar atsiribojimu.

KODĖL TAI VISUOMENĖS SVEIKATOS KLAUSIMAS

Vyrai Lietuvoje gyvena reikšmingai trumpiau nei moterys, rečiau kreipiasi pagalbos dėl psichikos sveikatos sunkumų, dažniau žūva dėl išorinių priežasčių ir dažniau nutyli emocinius sunkumus. Griežtos vyriškumo normos nėra vienintelė šių skirtumų priežastis, tačiau jos gali turėti įtakos pagalbos ieškojimui ir rizikingam elgesiui. Todėl darbas su vyriškumo sampratomis yra svarbi prevencijos kryptis, susijusi su keliomis visuomenės sveikatos sritimis vienu metu.

5.1. Kaip apie tai kalbėti klasėje

  • Nepradėkite nuo kritikos. Sakinys „toksiškas vyriškumas“ klasėje gali sukelti gynybišką reakciją, ypač tarp vaikinų. Kalbėkite apie tai, kas padeda, ir apie tai, kas riboja.
  • Naudokite konkrečias situacijas, o ne apibrėžimus. Klausimas „ką darytum, jei draugas pasakytų, kad jam sunku?“ veikia geriau nei paskaita apie normas.
  • Rodykite, kad rūpestis reikalauja drąsos. Atsisakyti muštynių ir pasiūlyti kalbėtis dažnai yra sunkiau nei įsivelti į agresyvų konfliktą.
  • Įtraukite ir merginas. Vyriškumo lūkesčius gali palaikyti visa grupė. Merginos taip pat kartais tikisi, kad vaikinas „ves“, „nerodys silpnumo“ ar „apmokės sąskaitą“.
  • Neverskite atsiverti. Tikslas nėra, kad vaikinai klasėje pasakotų apie savo jausmus. Tikslas – kad jie žinotų, jog tai įmanoma ir kad tai nėra gėda.

6. Lyčiai jautri ir neutrali kalba

Lietuvių kalboje gramatinė giminė dažnai reiškiama net paprasčiausiuose sakiniuose, todėl tenka rinktis vyriškosios ar moteriškosios giminės formas. Dėl to lyčiai neutrali kalba kuriama ne naujais žodžiais, o pasirenkant tinkamą sakinio konstrukciją. Tikslas nėra kalbėti dirbtinai ar bijoti kiekvieno žodžio, bet vengti be reikalo sieti žmogaus savybes, gebėjimus ar vaidmenis su jo lytimi.

6.1. Šeši principai

  1. Kalbėkite apie elgesį, ne apie lytį. Vietoje „berniukai taip elgiasi“ – „kai kurie žmonės taip elgiasi“.
  2. Rinkitės konstrukcijas, kurios nereikalauja nurodyti giminės. „Kaip jautiesi?“ vietoje „Ar esi nusiminusi?“ – taip ne tik išvengiama giminės, bet ir iš anksto nepasiūlomas atsakymas.
  3. Kreipkitės į grupę, o ne pagal lytį: „klase“, „visi“, „kas norėtų“, „prašau susėsti poromis“.
  4. Neskirstykite užduočių, veiklų ir komandų pagal lytį be metodinės priežasties. Toks pasirinkimas gali pasakyti daugiau nei atskiras sakinys apie lygybę.
  5. Vartokite pavyzdžius, kurie neatitinka stereotipinių lūkesčių: „slaugytojas“, „inžinierė“, „tėtis, kuris veda pas gydytoją“. Tam nebūtinas papildomas komentaras.
  6. Kai abejojate – paklauskite: „Kaip norėtum, kad į tave kreipčiausi?“

6.2. Formuluočių lentelė

Vietoj

Geriau

Berniukai ir mergaitės, susiskirstykite

Susiskirstykite į grupes po keturis

Kas iš vaikinų padės pernešti?

Kas galėtų / norėtų padėti pernešti?

Tu juk mergina, tu supranti

Kaip tau pačiam / pačiai tai atrodo?

Berniukai taip elgiasi

Kai kurie žmonės taip elgiasi

Būk drąsus / būk mandagi

Pasakyk, ką galvoji / kalbėkime pagarbiai

Ar esi nusiminusi?

Kaip šiandien jautiesi?

Kai užaugsi ir turėsi vyrą / žmoną

Kai užaugsi ir gyvensi savarankiškai

Mama ruošia pusryčius, tėtis važiuoja į darbą

Namuose kas nors ruošia pusryčius, kas nors važiuoja į darbą

Šeima – mama, tėtis ir vaikai

Šeimos būna labai įvairios

Tokia mergaitiška elgsena

Įvardykite konkretų elgesį: „kalbėti pakeltu tonu“, „nutraukti kitą“

Kaip tikras vyras

Kaip žmogus, kuris rūpinasi savimi ir kitais

6.3. Kaip suklydus pasitaisyti ir neperlenkti lazdos

Suklysti kreipiantis į mokinį/ę gali kiekvienas. Svarbiausia ne pati klaida, o reakcija: trumpai atsiprašykite, pasitaisykite, tęskite ir nesureikšminkite. Jei matote, kad mokinį/ę tai įskaudino, pasikalbėkite atskirai, ne prieš visą klasę. Ilgi pasiaiškinimai situaciją tik pablogina – jie nukreipia dėmesį į specialisto/ės jausmus.

Lyčiai jautri kalba nereiškia, kad reikia išvengti žodžių „berniukas“ ir „mergaitė“. Kai lytis svarbi aptariamai temai, pavyzdžiui, kalbant apie kai kuriuos brendimo, higienos ar sveikatos klausimus, apie ją kalbama tiesiogiai ir paprastai. Požymiai, kad persistengiama: dirbtinos konstrukcijos, nuolatinis kalbėjimas apie kalbą, o ne apie temą, mokinių taisymas viešai ir įspūdis, kad tam tikri žodžiai yra uždrausti.

7. Kaip vesti pamokas šiomis temomis

Šių temų turinys nebūtinai yra sudėtingas, tačiau kartais netikėtos gali būti klasės reakcijos – juokas, tyla, prieštaravimas ar asmeninis atsivėrimas. Tai natūrali darbo su jautresnėmis temomis dalis, todėl nereikia turėti atsakymo į kiekvieną situaciją ar iš anksto numatyti visų galimų reakcijų. Dažniausiai padeda keli paprasti principai: neskubėti, ramiai priimti klasės reakciją, pasitikslinti, kas ją sukėlė, ir grąžinti pokalbį prie nagrinėjamos temos. Svarbiausia – išlaikyti saugią, pagarbią atmosferą ir leisti mokiniams tyrinėti temą nebijant būti vertinamiems.

7.1. Susitarimai ir erdvė

Pirmosios penkios pamokos minutės gali turėti didelę įtaką visai likusiai pamokai. Susitarimus geriausia ne perskaityti, o sukurti kartu su klase. Jei įmanoma, sėdėkite ratu – tai paprastas būdas pakeisti pokalbio pobūdį. Minimalus susitarimų rinkinys:

  • Kalbame apie situacijas ir idėjas, o ne apie konkrečius klasės žmones.
  • Kas pasakyta klasėje, lieka klasėje.
  • Galima nesutikti. Negalima menkinti.
  • Kalbame nuo savęs: „aš manau“, o ne „visi žino“.
  • Kiekvienas kalba tiek, kiek nori. Galima praleisti savo eilę.
  • Juokiamės su kitais, o ne iš jų.
  • Klausiame, kai neaišku. Kvailų klausimų nėra.

ANONIMINIŲ KLAUSIMŲ DĖŽUTĖ

Paprastas ir veiksmingas įrankis. Pamokos pradžioje padėkite dėžutę ir pasakykite, kad kiekvienas gali bet kada įmesti lapelį su klausimu. Pabaigoje skirkite 5–10 minučių atsakymams. Dėžutė leidžia prabilti tiems, kurie nedrįstų pakelti rankos, ir dažnai atskleidžia, kas klasei iš tikrųjų rūpi. Jei atsakymo nežinote, taip ir pasakykite. Galite pasiūlyti kartu pasvarstyti, kur ieškoti atsakymo, arba nurodyti patikimus informacijos šaltinius, į kuriuos dalyviai galėtų kreiptis po užsiėmimo. Jei turite galimybę su grupe susitikti dar kartą, iki kito susitikimo pasidomėkite galimu atsakymu.

7.2. Patirtinio mokymosi ciklas

Visos šioje metodikoje pateiktos veiklos remiasi ta pačia logika: pirmiausia – patirtis, po jos – sąvoka. Aptarimas yra ne pamokos priedas, o pati pamoka. Jei laiko lieka mažai, geriau sutrumpinti veiklą, o ne aptarimą.

Etapas

Ką daro mokinys/ė

Specialisto/ės klausimas

1. Patirtis

Dalyvauja veikloje, žaidime, peržiūroje

„Padarykime tai.“

2. Pastebėjimas

Prisimena, kas vyko ir ką jautė

„Kas nutiko? Ką pastebėjai?“

3. Įprasminimas

Įvardija dėsningumą

„Ką tai pasako apie mūsų kasdienybę?“

4. Pritaikymas

Susieja su savo gyvenimu

„Kur tai matai realiai? Ką norėtum daryti kitaip?“

7.3. Kai klasėje kyla pasipriešinimas

Situacija

Ką galima daryti

Juokai, garsūs komentarai

Neignoruokite ir nesibarkite. Grąžinkite klausimu: „Įdomu, kodėl būtent tai atrodo juokinga?“ Dažnai juokas yra nejaukumo forma. Galima iš anksto susitarti, kad juokui skirsite atskirą minutę, o paskui grįšite prie darbo.

Provokuojantis teiginys dėl reakcijos

Priimkite ramiai, be nuostabos: „Gerai, tai viena pozicija. Kas galvoja kitaip?“ Provokacija be reakcijos praranda prasmę.

Klasė tyli

Pereikite prie individualaus ar poros formato. Tylią klasę atrakina rašymas ant lapelio, o ne klausimas visiems.

Situacija

Ką galima daryti

Vienas mokinys/ė kalba už visus

Naudokite struktūrą: „Dabar poromis po dvi minutes, paskui po vieną sakinį iš kiekvienos poros.“

Mokiniai/ės aštriai ginčijasi

Perkelkite iš „kas teisus“ į „kokios pasekmės“: „Palikime, kas teisingiau. Ką kiekvienas variantas reikštų žmogui, kuris tai patiria?“

„Visa tema – nesąmonė“

Nesiginčykite. „Turi teisę taip manyti. Ar galėtum pasakyti, kas būtent atrodo nesąmonė?“ Dažniausiai už to slypi konkreti baimė ar patirtis.

7.4. Kai mokinys/ė atskleidžia asmeninę patirtį

  1. Sustokite ir padėkokite už pasitikėjimą. Neapklausinėkite ir netikslinkite detalių prieš klasę.
  2. Nukreipkite iš asmeninio į bendrą: „Tai svarbu. Pasikalbėkime po pamokos, o dabar grįžkime prie to, ką galime daryti kiekvienas.“
  3. Po pamokos pasikalbėkite atskirai, ramioje vietoje, be skubos.
  4. Nežadėkite išsaugoti paslapties. Galima pasakyti: „Aš tavęs neišduosiu, bet jei tau gresia pavojus, turėsiu pasirūpinti, kad tau padėtų.“
  5. Perduokite informaciją pagal mokykloje nustatytą tvarką: psichologui, socialiniam pedagogui, vaiko gerovės komisijai; esant pavojui – atitinkamoms tarnyboms.
  6. Pasakykite mokiniui/ei, ką darysite toliau. Netikėtumas žeidžia labiau nei pati informacija.
  7. Pasirūpinkite savimi: jei jus palietė emociškai, aptarkite atvejo sukeltus jausmus su kolega ar intervizijos grupėje.

7.5. Bendradarbiavimas su mokykla ir tėvais

Šios temos Lietuvoje yra viešai diskutuojamos, todėl skaidrumas apsaugo ir specialistą, ir mokyklą. Iš anksto suderinkite temą su administracija ir klasės vadovu, paruoškite trumpą aprašymą, ką konkrečiai darysite pamokoje (3 priede pateiktas šablonas). Temą pristatykite per sveikatos, gerovės ir saugumo, o ne politinės diskusijos prizmę. Kalbant apie lyčių stereotipus, lyčių lygybę, santykius ar lytiškumą, verta aiškiai įvardyti, kodėl šios temos nagrinėjamos: jos susijusios su vaikų emocine ir fizine sveikata, saviverte, patyčių ir smurto prevencija, gebėjimu atpažinti savo ir kitų ribas, kurti pagarbius santykius ir kreiptis pagalbos. Užsiėmimo tikslas nėra įtikinti mokinius laikytis tam tikrų politinių ar ideologinių pažiūrų, o suteikti jų amžių atitinkančių žinių ir ugdyti gebėjimus, padedančius saugiau orientuotis kasdienėse situacijose.

Todėl vietoje abstrakčių ar politiniame diskurse dažnai vartojamų formuluočių verta kuo konkrečiau kalbėti apie vaikų patirtis. Pavyzdžiui, ne „mokysime vaikus tam tikro požiūrio į lyčių vaidmenis“, o „kalbėsime apie tai, kaip berniukams ir mergaitėms keliami lūkesčiai gali veikti savivertę, emocijų raišką, patyčias ir santykius“. Ne „formuosime požiūrį į lyčių lygybę“, o „mokysimės atpažinti nepagarbų ir kontroliuojantį elgesį, gerbti kito žmogaus ribas ir suprasti, kad kiekvienas vaikas turi teisę į saugią aplinką“.

Tai nereiškia, kad reikia vengti tikslių sąvokų, tokių kaip lyčių stereotipai, lyčių lygybė, diskriminacija ar sutikimas. Priešingai – jos gali ir turi būti vartojamos, kai yra reikalingos. Svarbu jas paaiškinti pasitelkiant konkrečias vaikų sveikatos, saugumo, teisių ir kasdienio gyvenimo situacijas, o ne pristatyti kaip politinės pozicijos pasirinkimą.

Jei tėvai ar globėjai reiškia nerimą, verta ne gintis ar ginčytis dėl pažiūrų, o kalbėti konkrečiai. Galima pradėti klausimu: „Kas jus labiausiai neramina?“ Tuomet atsakyti būtent į išsakytą susirūpinimą ir aiškiai paaiškinti, kokios temos buvo aptariamos, kokios veiklos atliktos ir kokių tikslų jomis siekta. Kuo mažiau abstrakčių formuluočių ir kuo daugiau konkrečios informacijos apie tai, ką vaikai iš tiesų veikė pamokoje, tuo mažiau erdvės lieka klaidingoms interpretacijoms.

7.6. Savirefleksija po pamokos

Refleksija – ne savikritika, o profesinis įgūdis. Po pamokos verta atsakyti sau į kelis klausimus: kuris momentas man buvo sunkiausias ir kodėl; ar buvo mokinys/ė, kurio/s reakcija mane nustebino, ir ką ta nuostaba pasako apie mano lūkesčius; ar į skirtingų lyčių mokinius/es reagavau vienodai ir kam skyriau daugiau laiko; kada pastebėjau, kad pradėjau įrodinėti, o ne klausti; ką kitą kartą darysiu kitaip; ar reikia su kuo nors šią pamoką aptarti.

7.7. Ko vengti

  1. Moralizuoti ir įrodinėti, kad mokinys/ė klysta.
  2. Daryti prielaidas apie mokinį/ę pagal jo / jos lytį ar išvaizdą.
  3. Skirstyti klasę į grupes pagal lytį be aiškios metodinės priežasties.
  4. Naudoti asmenines istorijas kaip pavyzdžius be žmogaus sutikimo.
  5. Kalbėti apie svorį, kalorijas ar „taisyklingą“ kūną.
  6. Vardyti savižalos ar kitų save žalojančių veiksmų būdus.
  7. Palikti pamoką be užbaigimo: palietus sunkią temą, svarbu skirti laiko jai aptarti ir užbaigti.
Start Typing
116 111
Skip to content