Kaip kurti aplinką, kurioje kiekvienas vaikas jaučiasi saugus, girdimas ir svarbus? Atsakymų į šį klausimą Vaikų linijos atstovai ieškojo Islandijoje, kur kartu su Šiaurės šalių tinklo prieš patyčias (NABO) kolegomis lankėsi organizacijos vadovas dr. Robertas Povilaitis, psichologė ir savanorių mokytoja dr. Jurgita Smiltė Jasiulionė bei kampanijos „Be patyčių“ koordinatorė Eglė Tamulionytė.
Vizito metu buvo aplankytos įvairios institucijos ir organizacijos, dirbančios vaikų gerovės, saugios aplinkos kūrimo bei patyčių prevencijos srityse. Tarp jų – pradinio ugdymo mokykla „Vesturbæjarskóli“, Islandijos universitetas, Reikjaviko švietimo ir jaunimo departamentas bei Nacionalinė vaikų ir šeimų agentūra.
„Islandijoje įspūdį paliko tai, kiek daug dėmesio skiriama ankstyvam sunkumų atpažinimui ir pagalbai vaikui dar prieš problemoms įsisenėjant. Jautėsi, kad vaiko balsas čia iš tiesų yra girdimas ir svarbus priimant sprendimus“, – dalijasi E. Tamulionytė.
Patyčių prevencija Islandijoje nėra suvokiama kaip atskiras projektas ar pavienė iniciatyva. Ji integruota į bendrą vaikų emocinės gerovės ir saugumo stiprinimo sistemą. Toks požiūris primena, kad ilgalaikiai pokyčiai prasideda nuo nuoseklaus dėmesio vaikų santykiams, savijautai ir kasdieniams bendruomenės ryšiams.
Ar gavome receptą „stebuklingai piliulei“, kaip sumažinti patyčių mastą?
Ypač įkvepiantis buvo apsilankymas „Vesturbæjarskóli“ mokykloje, kuri savo veiklą grindžia Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija. Čia kiekvienas sprendimas vertinamas per vaiko teisių ir gerovės prizmę. Mokykloje daug dėmesio skiriama bendruomeniškumui – viena iš tradicijų yra kiekvieną penktadienio rytą pradėti bendru dainavimu, kuriame dalyvauja vaikai, mokytojai ir tėvai.
Taip pat „Vesturbæjarskóli“ mokykla turi vaikų pasiūlymų dėžutę, kurioje suneštos vaikų idėjos reguliariai paskelbiamos mokyklos bendruomenei. Tai tikras ir nuoseklus vaikų įtraukimas kai vaikai turi galimybę išsakyti savo nuomonę ir mato, kad į ją atsižvelgiama, kuriama mokykla, kurioje gera būti ir augti.
Islandijos universitete Vaikų linijos atstovai susipažino su kasmet atliekama vaikų ir jaunų žmonių apklausa, leidžiančia nuosekliai stebėti emocinės gerovės rodiklius. Reikjaviko švietimo ir jaunimo departamento specialistai pristatė mokyklose taikomas patyčių prevencijos ir intervencijos praktikas, o Nacionalinės vaikų ir šeimų agentūros atstovai papasakojo apie neseniai įsigaliojusį Vaiko gerovės įstatymą, kurio centre – vaikas ir jo poreikiai.
Lietuva ir Islandija – skirtinguose poliuose
Tarptautinio moksleivių gyvensenos ir sveikatos tyrimo (HBSC) duomenimis, Lietuva ir Islandija pagal patyčių mastą yra tarsi priešinguose poliuose. 2021–2022 m. duomenimis, Islandijoje pasikartojančias patyčias patyrė apie 6 proc. trylikamečių, o Lietuvoje – beveik 30 proc.
Ar Islandijoje pavyko atrasti stebuklingą receptą, kaip sumažinti patyčias? Greičiau ne vieną receptą, o vertingų principų visumą.
Pirmiausia, patyčių mastą mažina ne tik aiškios reagavimo procedūros, bet ir bendras vertybinis pagrindas – suaugusiųjų susitarimas, kad vaiko gerovė yra svarbiausias prioritetas. Taip pat svarbu kurti bendruomenę per nedideles, tačiau visus įtraukiančias veiklas, kurios stiprina tarpusavio ryšius ir priklausymo jausmą.
Ne mažiau svarbus ir aplink vaiką esančių suaugusiųjų bendradarbiavimas. Tėvai, mokytojai, neformaliojo ugdymo pedagogai ir kiti vaiką lydintys žmonės kartu kuria saugumo tinklą, kuris padeda laiku pastebėti sunkumus ir suteikti reikalingą pagalbą.
Vizitas Islandijoje dar kartą priminė, kad patyčių prevencija prasideda ne nuo pavienių priemonių, o nuo kasdien kuriamos kultūros, kurioje vaikas yra matomas, girdimas ir svarbus.
