No pressure! Jokio spaudimo!
Būna, kad tam tikrame gyvenimo etape ar tam tikroje situacijoje jautiesi pasimetęs / pasimetusi, nežinai, kaip tinkamai pasielgti ir kokį sprendimą priimti. Pasijunti taip, lyg aplink tave nebeliktų laisvos erdvės, atrodo, kad mintys ir jausmai spaudžia tave prie sienos.
Ir kuo labiau spaudžia – tuo sunkiau įsiklausyti į save, priimti tą vieną vienintelį sprendimą, kuris būtent tau būtų pats tinkamiausias. Kai patiriama įtampa, stresas, atrodo, kad spaudimas kyla iš visur – tiek aplinkinių žmonių, tiek tavo paties vidinis lūkestis. Atrodo, nebesuvaldai visų minčių bei jausmų svorio, kuris vis labiau slegia.
Tokia būsena, kai jaučiamas spaudimas, mus visus veikia labai skirtingai. Jei norėtum pasikalbėti ir paieškoti būdų, kaip atpalaiduoti kylančias įtampas – Vaikų linijos savanoriai visada pasiruošę pabūti šalia ir emociškai palaikyti.
Kaip mus veikia spaudimas?
Jis sukausto kūną, o mintys tampa nepaslankios, klampios ir sunkios.
Atrodo, kad nebegali savęs kontroliuoti, norisi greičiau rasti išėjimą ir ištrūkti iš savo minčių.
Kyla nerimas, kad bet kuris tuo metu priimtas sprendimas bus neteisingas.
Apima bejėgiškumas, svyra rankos – atrodo, pats nieko nebegali nuspręsti, ir tai turi padaryti kiti, kurie geriau visa tai išmano.
Norisi įsiklausyti į savo norus ir mintis, bet jas užgožia kitų žmonių pasiūlymai ir raginimai greičiau apsispręsti.
Vaikų linija kartu su teatro ir kino mokykla INSITI kalba apie emocinę gerovę ir paaugliams aktualias temas. Pažiūrėk video!
Kai mus spaudžia kiti žmonės, tampame gynybiški, nenorime nieko priimti, prieštaraujame, širstame ir tuo pačiu – jaučiamės tarsi pastrigę, arba tampame bejėgiai, pasimetę, nieko negalintys nuspręsti, vis laukiantys, kol viską už mus nuspręs kiti, kurie nepalieka mūsų ramybėje.
Taip jau susiklosto gyvenimas, kad tam tikruose gyvenimo etapuose esi priklausomas nuo kitų žmonių gerovės, finansų, palankumo. Bet jei jauti, kad esi nelaiminga, pervargęs ir išnaudojamas – taip neturi būti, turi apsaugoti save ir pasirūpinti savimi. Kiekvienas turime teisę į saugią ir ramią aplinką, kurioje galėtume gyventi sveikai ir laimingai.
Jei patiri spaudimą, kuris netrikdo tavo savijautos ir tavo įprasto gyvenimo, vadinasi, taip ir turi būti, tavo vidinės ribos nėra peržengiamos. Bet jei yra kitaip – turi duoti žinią aplinkiniams, kad tau to yra per daug, jau gana, tau norisi erdvės sau.
Kada patiriame spaudimą?
Kai spaudžiame patys save:
išsikeliame sau aukštus reikalavimus, didelius tikslus, norime tik geriausio rezultato. Gali būti, kad kartais tai suveikia teigiamai, nes taip pasiekiame užsibrėžtą tikslą, pvz. išlaikome egzaminą, laimime varžybas, įstojame į išsvajotą mokyklą. Bet kartais, tokiu būdu pametame save, varginame ir kankiname save, matydami tik norimą tikslą, bet neįsiklausydami į tai, ką sako mūsų kūnas, kas kirba viduje – ko iš tiesų norime ir kiek realiai galime pasiekti, nelipdami per save.
Kai mus spaudžia kiti:
reikalauja iš mūsų to, kas, jų manymu, yra geriausia – tiek įvardydami tiesiogiai, ko tikisi, tiek netiesiogiai – pavyzdžiui, tiesiai į akis nepasakydami, bet leisdami nuspėti, numanyti, koks rezultatas juos tenkins, o koks – ne. Tuomet negali atsipalaiduoti ir įsiklausyti į save, jautiesi priklausoma/s nuo kitų valios, norų ir reikalavimų.
Baimė skirtingose situacijose
Dažnai patiriame suaugusiųjų spaudimą: gerai mokytis, būti sveikam, būti veikliai, neįsivelti į problemas, būti tvarkingam, pasirinkti gerą profesiją ir įstoti į gerą universitetą.
Taip pat patiriame ir bendraamžių spaudimą: nebūti balta varna, laužyti taisykles, išbandyti tai, kas pavojinga, atlaikyti provokacijas, leistis į nežinomybę.
Kiek galime atlaikyti?
Sakoma, kad žmogus gali atlaikyti labai daug. Bet ar tikrai?
Kiekvienas turime savo ribas, kiek galime spausti save ir leisti mus spustelti kitiems.
Kai ta riba peržengiama – palūžtame, pervargstame, perdegame, stipriai pablogėja sveikata. Ir kiekvienas iš mūsų turi savo unikalų jautrumą šiai ribai.
Tad pirmiausia – svarbu pažinti save ir pajausti, kada tam tikras spaudimas vis dar stumia mus į priekį, o kada – jau stabdo, blokuoja ir tempia atgal.
Kaip atsispirti vidiniam spaudimui?
Pripažink sau, kad negali visko tobulai padaryti, neprivalai visko žinoti, nereikia čia ir dabar tinkamai nuspręsti, kas lems VISĄ tavo tolimesnį gyvenimą.
Gal tau šiuo metu pakanka turėti užsibrėžtus tikslus tik šiai dienai: ką nuveiksi šiandien, kaip pastiprinsi save, kaip leisi sau pailsėti ir pasidžiaugti gyvenimu?
Gal tau pakanka turėti užsibrėžtus tikslus savaitei į priekį: kas tavęs laukia skirtingomis savaitės dienomis, ką esi numatęs nuveikti, ką esi pažadėjusi. Ką veiksi įprastai, o ką išbandysi naujo.
Gal tau šiuo metu viduje tiek daug energijos, kad norisi kurti planus pusei metų ar keliems metams į priekį? Galbūt esi numačiusi tam tikrą augimo kelionę sau, turi įveikti tam tikrus etapus, pasiruošti, priimti iššūkius ir siekti ilgalaikių tikslų, kurie pasiekiami ne per vieną dieną.
Kaip atsispirti kitų spaudimui?
O gali būti, kad negali leisti sau ramiai, nuosekliai ir saikingai spustelti save, nes gyveni aplinkoje, nuo kurios esi priklausomas ir nuolat jauti spaudimą. Kaip atsilaikyti?
1
Paprašyti erdvės
Taip, galima atvirai pasakyti: „Jūs mane spaudžiate, man per sunku. Aš nenoriu dabar nuspręsti. Man reikia pabūt vienam / vienai, duokite man daugiau laiko. Aš dar pasvarstysiu, bet turiu pabūt ramybėj“.
Kai įkrentame į minčių, pasiūlymų ir raginimų sūkurį, mums per sudėtinga išgirsti save, per sunku išsigryninti mintis, viską tarsi susidėlioti į aiškias lentynėles. Tam reikia daugiau laisvos erdvės, ramybės ir laiko.
2
Suderinti lūkesčius ir galimybes
Net kai atrodo, kad sprendimą priėmei savo nuožiūra – nepaisydamas aplinkinių, rizikuodama, puldama į nežinią, prisiimdamas tai, kas ne tavo jėgoms – nepaisant visko, tu bet kuriuo metu gali paprašyti pagalbos, palaikymo ir paramos. Net kai jautiesi labai vienišai su savo sprendimu, tu gali atsiremti į šalia esančius žmones, kalbėtis ir taip pamažu išjudėti iš sudėtingesnių gyvenimo akimirkų.
3
Paprašyti pagalbos
Kai kasdien jauti, kad baimė yra varginantis ir nuolatinis trikdis, tuomet svarbu kreiptis pagalbos į specialistus. Tikrai vertinga pasikalbėti su psichologu ar šeimos gydytoju – tam, kad neliktum su baimės jausmu viena/s. Baimė negali užsibūti per ilgai, tad jei jauti, kad nebepavyksta jos nuraminti ir iškraustyti iš savo vidaus, tuomet svarbu ieškoti pagalbos.
Taip pat visada galima kreiptis į Vaikų liniją ir pasitarti su čia budinčiais savanoriais, kaip tau sekasi gyventi su savo baimėmis, kaip jos veikia ir kaip sekasi sumažinti užplūdusį baimės jausmą.
Apibendrinimas
Ieškok būdų, kaip atsitraukti nuo visų klampių ir sunkių minčių. Atsitraukimas sukuria atstumą, o kai yra daugiau erdvės sau, daugiau oro kvėpuoti, atsiranda daugiau vietos naujoms mintims ir sprendimams.
Neskubėk visko spręsti ir vykdyti čia ir dabar. Tai nėra gyvybės ir mirties klausimas – galima duoti sau laiko pasvarstyti, pagalvoti arba tam tikrą laiką išvis nieko negalvoti. Tikrai galima!
Leisk sprendimams ar laukiamiems rezultatams sumažėti. Tu neprivalai siekti maksimumo, neprivalai siekti tik tobuliausių dalykų. Sako, koks jis sportininkas, jei negalvoja apie pirmąją vietą? Sportininkai pirmos vietos link keliauja palaipsniui, nuosekliai, tam tikrais etapais – iš pradžių siekia būti per viduriuką, vėliau – arčiau pirmaujančiųjų, ir galiausiai – į pirmąsias gretas. Pamažu, savo tempu. Juk nepraryji viso cepelino iškart – valgai gabaliukais.
Atmintinė
Kai patiriame spaudimą iš aplinkos ar nejučia imame spausti patys save, apima nerimas, neviltis, pasimetimas.
Nebepasitikime savo jėgomis, pykstame dėl kitų reikalavimų, atrodo, kad vis esame nepakankami. Ši būsena gali stipriai varginti.
Tam, kad atpalaiduotum kylančias įtampas, svarbu laiku atsitraukti, suteikti sau erdvės ir pastebėti, ko labiausiai šiuo metu reikia: ar greitai priimto sprendimo, skubių veiksmų, ar – pasirūpinti savimi.
Neprivalai apsikrauti didžiule našta ir vis spausti save ar leisti kitiems spausti tave. Pajausk ir apgink savo ribas – ramiai paprašant erdvės sau.
Skaitomiausi
Ką tik iš tėvų sužinojai apie naujo brolio ar sesės laukimą ir nežinai ko griebtis? O gal jau kurį laiką lauki naujojo šeimos nario, bet tau vis tiek neramu? Naujojo brolio ar sesės gimimas ar globa / įsivaikinimas yra didžiulis pokytis bet kurioje šeimoje.
Liūdesys yra natūralus jausmas, kurį patiria bene kiekvienas. Paprastai liūdime kai kažko netenkame. Pavyzdžiui, miršta artimasis, išvyksta draugas, susipyksti su svarbiu žmogumi, pameti savo mėgstamą ir svarbų daiktą.
Mokytojo ir mokinio santykiai gali būti kuo įvairiausi. Vieni mokiniai geba lengvai sutarti su savo mokytojais ir jiems nekyla jokių klausimų ar sunkumų. O kitiems lyg tyčia vis iškyla iššūkiai po iššūkių bendraujant su konkrečiu ar net daugeliu mokytojų. Tai patirti yra tikrai natūralu.
Niekas neturi teisės tavęs liesti ar versti tave elgtis taip, kaip nenori. Jeigu manai, kad patyrei seksualinę prievartą, netylėk. Kreipkis pagalbos į suaugusiuosius, kuriais pasitiki, taip pat į Vaikų liniją – mes esame pasiruošę tave išklausyti.
Paauglystė nepaprastai įvairus laikas ne tik dėl to, kad tai yra didelių pokyčių metas. Bet ir dėl to, kad tai yra didelių atradimų, pirmųjų kartų ir naujų temų metas. Viena iš temų, kuri pradeda rūpėti paauglystėje – intymios patirtys ir lytiniai santykiai. Šįkart pakalbėsime apie pastaruosius.
Šeimos yra skirtingos ir unikalios. Kai kuriomis dienomis visi šeimos nariai gali sutarti kuo puikiausiai, o kai kuriomis pasitaiko ginčių ar nesusikalbėjimų. Visiškai normalu, kad tarp tėvų ir vaikų iškyla konfliktų – tai gana įprasta šeimos gyvenimo dalis...
Kai susiduriame su labai stipriu nerimu arba baime, mūsų organizmas gali labai jautriai į tai sureaguoti ir parodyti tokių reakcijų į nerimą, kurių mes visiškai nesitikėjome ir net negalėjome numanyti. Tokios stiprios reakcijos vadinamos panikos priepuoliais arba paniko atakomis.
