Kai kyla mintys apie savižudybę

Kai kyla mintys apie savižudybę

Daugybei žmonių kartais kyla minčių apie savižudybę. Galbūt ir tu šiuo metu jautiesi vienišas ar niekam nereikalingas, išgyveni didelį vidinį skausmą ar tuštumą, svarstai, kokia prasmė toliau gyventi.
Bet net jei viskas atrodo beviltiška ir sunku atrasti jėgų gyventi – žinok, kad tu nesi vienas ir yra žmonių, kuriems tu rūpi ir kurie gali tau padėti. Taip, visi susikaupę sunkumai neišsispręs vienu ypu. Tačiau tu gali žengti pirmą žingsnį geresnės savijautos link ir pasikalbėti su Vaikų linijos savanoriais. Kartu su rūpestingu žmogumi yra lengviau pamatyti išeičių net ir, atrodytų, iš visai beviltiškų situacijų.

Šiame puslapyje

Mintys apie savižudybę

Iš kur jos?

Mintys apie savižudybę gali kilti dėl įvairių gyvenimiškų sunkumų. Beveik niekada nėra tik vienos priežasties ar vieno įvykio, kuris susijęs su savižudybės mintimis.

Paprastai žmogui kyla minčių apie nenorą gyventi,

kai sunkių jausmų ir patirčių pasidaro per daug,
kai įvairūs sunkumai susikaupia.

Kaip vandens sklidina stiklinė – lašas po lašo ji pasidaro pilna, kol galiausiai vanduo ima lietis per kraštus.

Panašiai yra ir su mūsų sunkiais jausmais ir patyrimais – kai jų susikaupia labai daug ir nerandame būdų sunkius jausmus išreikšti ar paramos įveikti kilusius sunkumus, tada ir pasijuntame neviltyje, iš kurios vienam išeiti gali būti sunku.

Kreipkis pagalbos!

Tad pirmas žingsnis, kurį svarbu žengti, apėmus nevilčiai ir kilus mintims apie savižudybę – pasikalbėti su kuo nors apie savo savijautą. Pokalbis gali padėti bent šiek tiek „ištuštinti stiklinę“ ir palengvinti tavo savijautą.

Skambink į Vaikų liniją telefonu 116 111 arba rašyk savanoriui pokalbiais internetu.

O jei reikiamu momentu Vaikų linija yra nepasiekiama – atmink, kad yra vietų, kur gali kreiptis pagalbos visą parą.

Tai Jaunimo linija 8 800 28888 bei skubi pagalba 112.

Kaip dar gali

sau padėti:

1

Venk būti vienas

Mintys apie savižudybę dažnai sustiprėja būnant vienam. Pagalvok, kaip gali kuo daugiau laiko praleisti su kitais žmonėmis – gal išeiti pasivaikščioti su draugu, eiti į vietas, kur yra daugiau žmonių. Jei šiuo metu negali išeiti – paskambink kam nors, su kuo gali pasikalbėti apie savo jausmus ir mintis.

2

Užsiimk veiklomis,

kurios gali padėti atsitraukti dėmesį nuo minčių apie savižudybę. Tai gali būti pačios įvairiausios veiklos, kurios tau padeda pasijusti geriau – kūryba, filmo žiūrėjimas, ėjimas pasivaikščioti, laiškų rašymas. Praversti gali ir įvairios strategijos, atitraukiančios mintis nuo savižalos.

3

Patrauk nuo savęs daiktus,

kuriais gali save sužeisti arba bandyti nusižudyti. Bandymas nusižudyti dažnai yra impulsyvus veiksmas. Pasistenk iš savo namų pašalinti bet kokiu daiktus, kurie gali būti susiję su bandymu nusižudyti ar save sužaloti (vaistai, aštrūs įrankiai ir pan.). Kuo sunkiau pasiekiami tokie daiktai – tuo didesnė tikimybė, kad nepasielgsi skubotai ir impulsyviai.

4

Pagalvok apie dalykus,

kurie tau padėdavo anksčiau. Tikėtina, kad iki šio momento jau esi išgyvenęs tam tikrų sudėtingų laikotarpių ar krizių. Pagalvok, kas tau padėdavo juos įveikti anksčiau ir stenkis panaudoti tau suveikusius būdus.

5

Susikurk savo saugumo planą

Mintys apie savižudybę neretai kartojasi, tad svarbu iš anksto apgalvoti, kas tau padėtų pasijusti geriau, kai vėl kils minčių apie norą numirti. Susikurk savo saugumo planą kuriame gali atsirasti:

  • telefono numeriai žmonių, su kuriais gali pasikalbėti, kai mintys apie savižudybę stiprėja;
  • veiklos, kurios gali padėti atsitraukti nuo minčių apie savižudybę;
  • tau brangių žmonių nuotraukos ir prisiminimai, kurie stiprina norą gyventi ir įvairūs kiti dalykai.

6

Atmink, kad mintys

apie savižudybę yra praeinančios – tad svarbu šį laiką išbūti su kitų žmonių parama, kol pasijusi bent šiek tiek geriau.

Žmonės, galvojantys apie savižudybę dažniausiai ne nori numirti, o tiesiog nežino, kaip gyventi susidariusioje situacijoje ir dėl to mato savižudybę kaip išeitį susidariusių sunkumų. Tai reiškia, kad apie savižudybę svarstantis žmogus nuolat balansuoja kaip svarstyklėse tarp noro gyventi ir minčių apie savižudybę. Kalbėdamas apie savo savijautą ir kylančias savižudiškas mintis, tu gali vėl persverti svarstykles į noro gyventi pusę. Žinojimas, kad ateityje tikrai gali būti lengviau ir šviesiau, gali padėti tau išbūti savižudybės krizę. 

Mitai

Dr. Paulius Skruibis

Psichologas, Vilniaus universiteto profesorius

Žmonėms, galvojantiems apie savižudybę, įmanoma padėti įveikti sunkumus.

Vieniems mintys apie savižudybę yra trumpalaikis dalykas – jos atsiranda labai sunkioje gyvenimo situacijoje. Tačiau, kai reikalai pagerėja, mintys praeina. Kitus žmones mintys apie savižudybę lydi labai ilgą laiką, pavyzdžiui visą paauglystę. Tada gali atrodyti, kad nėra jokios išeities, mintys apie savižudybę niekada nesibaigs. Toks įspūdis gali susidaryti ir aplinkiniams, ypač, jei žmogus ne tik galvoja apie savižudybę, bet ir save žaloja ar mėgina nusižudyti.

Tačiau visuomet yra žmonių, kurie gali padėti. Pagalbos specialistai (psichologai ir psichiatrai) yra kaip žemėlapio kūrėjai, padedantys rasti išeitį iš problemų labirinto. Jie gali padėti atrasti būdų, kaip jaustis geriau ir išmokti tvarkytis su sunkumais. Dauguma žmonių su tinkama pagalba sėkmingai įveikia sunkumus.

Yra ženklų, kurie rodo, kad žmogus galvoja apie savižudybę.

Dauguma žmonių, kurie galvoja apie savižudybę, vienu ar kitu būdu praneša apie tai. Kartais jie tai sako tiesiai, pavyzdžiui, „aš nusižudysiu“. Kartais jie kalba užuominomis, pavyzdžiui, sakydami, kad jie tik sukelia problemų kitiems, arba kad kitiems būtų geriau be jų. Ženklus apie savižudybę galima pastebėti ir iš pasikeitusio žmogaus elgesio, pavyzdžiui, jei paauglys pradeda gerti, tampa piktesnis arba atstumia savo draugus.

Ne visada lengva suprasti šiuos ženklus. Kartais tik po mėginimo nusižudyti ar net savižudybės, suprantame, kad žmogus turėjo tokių minčių. Niekas negali visiškai tiksliai suprasti kitų žmonių minčių, bet jeigu pasidarė neramu dėl draugo ar kito žmogaus, geriau tai aptarti. Kalbėkis su suaugusiais, patikimais draugais, arba tiesiog paklausk žmogaus: „Ar kada nors jautiesi taip blogai, kad galvoji apie savižudybę?“

Jei žmogus atsako teigiamai, labai svarbu paskatinti jį ieškoti pagalbos. Tai gali būti pokalbis su tėvais, mėgstamu mokytoju ar psichologu. Nepažadėk laikyti paslapties apie savižudiškas mintis, nes tai gali būti gyvybės ir mirties klausimas. Reikia ieškoti patikimų žmonių pagalbos, kad padėtų tokioje rimtoje situacijoje.

Jeigu žmogus kalba apie savižudybę, verta į tai reaguoti rimtai.

Kai kas nors kalba arba rašo socialiniuose tinkluose apie norą nusižudyti, sunku pasakyti, kiek tai yra rimta. Tačiau tai nereiškia, kad žmogus tiesiog nori dėmesio. Kartais tai yra būdas pasidalinti savo problemomis ir liūdesiu. Tai gali būti pagalbos šauksmas, o galbūt žmogus jaučiasi vienišas ir nori pasijausti svarbus. Galų gale ir pačiam žmogui gali būti sunku suprasti, ko jis iš tiesų nori. Bet kuriuo atveju, jei kas nors kalba apie savižudybę, tai reikia priimti rimtai.

Todėl niekada nevertėtų nuvertinti tokių žinučių kaip vien dėmesio prašymo. Tai, kas mums atrodo nesvarbu, kitiems gali būti labai rimta. Visada reikia rimtai žiūrėti į bet kokius pranešimus apie savižudybę. Svarbu kalbėtis su žmogumi ir aptarti jo mintis bei jausmus. Net jei kartais atrodo, kad tai yra lyg koks žaidimas, rimtas požiūris rodo, kad ši tema yra svarbi ir negali būti ignoruojama.

Rimtas požiūris nereiškia, kad visą atsakomybę reikia užsikrauti ant savo pečių. Galima ir verta klausti žmogaus, ar jis rimtai galvoja apie savižudybę. Taip pat padedame, jei išklausome jo sunkumus. Bet taip pat labai svarbu ieškoti tolimesnės pagalbos: pasikalbėti su suaugusiais, kreiptis į pagalbos specialistus (psichologus ir psichiatrus), kad žmogus gautų reikalingą pagalbą ir palaikymą.

Ketinimas nusižudyti atsiranda, kai susideda daug įvairių sunkumų.

Kartais gali atrodyti, kad yra tik viena priežastis, kodėl žmogus nori nusižudyti, pavyzdžiui, dėl nelaimingos meilės arba todėl, kad tėvai niekur neišleidžia. Bet iš tikrųjų, viskas nėra taip paprasta. Įsivaizduok stiklinę, į kurią pili vandenį. Kiekvienas lašas yra kaip viena problema arba sunkumas gyvenime. Stiklinė vis pildosi ir pildosi, kol galiausiai vienas paskutinis lašas ją perpildo, ir vanduo pradeda lietis per kraštus. Tas paskutinis lašas gali atrodyti kaip vienintelė priežastis, dėl ko vanduo išsiliejo, bet iš tikrųjų visa stiklinė buvo pilna.

Taip ir su savižudybėmis. Kartais mes matome tik tą „paskutinį lašą“, pavyzdžiui išsiskyrimą su draugu ar problemas su tėvais. Tada galvojame, kad tai ir yra vienintelė priežastis. Bet dažniausiai yra daugybė dalykų, kurie kaupėsi ilgą laiką. Žinoma, tas paskutinis lašas irgi yra svarbus – tai gali būti postūmis, kuris verčia žmogų imtis drastiškų veiksmų.

Todėl svarbu atsiminti, kad jei kažkas galvoja apie savižudybę, vadinasi, tai kaupėsi ilgą laiką ir svarbu į tai reaguoti rimtai – kalbėtis ir ieškoti suaugusiųjų bei specialistų (psichologų ir psichiatrų) pagalbos.

Atmintinė

Nelik vienas su šiomis mintimis – kreiptis pagalbos į artimą žmogų ar Vaikų liniją.
Pasirūpink savo saugumu – patrauk daiktus, kuriais gali mėginti nusižudyti.
Užsiimk veiklomis, kurios gali padėti atsitraukti nuo minčių apie savižudybę: mėgstama kūrybine veikla, sportu, muzikos klausymu, filmo žiūrėjimu.
Atmink, kad mintys apie savižudybę laikinos ir su kitų žmonių parama tu gali pasijusti geriau.

Skaitomiausi

Taip, kartais norint labiau, ar norint mažiau, tenka pakeisti mokyklą. Šiame pokytyje gali kilti įvairių iššūkių. Pradedant nuo pripratimo prie naujo kėlimosi ritmo, naujo kelionės maršruto, tęsiant naujų draugų susiradimu ir baigiant galimu nemaloniu atstūmimu.

Kai mokytis sunku 

Nors mokymasis yra įdomus ir vertingas procesas, kartais jis gali būti tikrai nelengvas. Kai mokytis nesiseka, gali pajusti įvairius jausmus: pyktį, liūdesį ar nusivylimą. Nelik su šiais jausmais vienas. Vaikų linijos konsultantai yra pasiruošę tave išklausyti ir padėti rasti sprendimų.

Brendimas – tai laikotarpis kurio metu galima susidurti su kūno, hormonų, mąstymo pokyčiais. Brendimas yra individualus procesas. Paprastai mergaitėms brendimas prasideda nuo 8 iki 13 m., o berniukams – nuo 9 iki 14 m. Visiškai natūralu, kad tavo brendimas gali prasidėti kiek anksčiau ar vėliau nei tavo bendraamžių.

Alkoholis – tau (ne) brolis?! 

Alkoholis yra psichoaktyvi medžiaga, kuri gali sukelti  fizinę ir psichologinę priklausomybę. Net ir nedidelis alkoholio vartojimas paveikia tavo mąstymą bei jausmus. Svarbu, kad žinotum apie pavojus, kuriuos gali sukelti alkoholio vartojimas. Remiantis faktais yra lengviau priimti tinkamą ir atsakingą sprendimą.

2560 1333 Vaikų linija
Pasidalinkite:
Start Typing
Skambinti Vaikų linija 116111 116 111